Pieta (Mikelandželas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
patikslinta |
||
Eilutė 17:
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas [[Roma|Romoje]] sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ ''„iš marmuro ... Mergelę Mariją, apsirengusią, su mirusiu Kristumi rankose“''. Užsakovas buvo prancūzų [[kardinolas]] ir [[Sen Deni]] vienuolyno prie [[Paryžius|Paryžiaus]] [[abatas]] Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Karolis VIII Maloningasis|Karolio VIII]]-ojo [[ambasadorius]] Vatikane. Skulptūra buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyčiai (jis išties mirė statulos sukūrimo metu ir jos baigtos nepamatė). Už „Pietą“ sumokėti 450 dukatų buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli, kuris anksčiau jau įsigijo Mikelandželo kurtą „Bakcho“ statulą. „Pieta“ turėjo vaizduoti žmogaus dydžio figūras ir būti baigta per vienerius metus. Jacopo Galli įrašė į sutartį savų reikalavimų, įskaitant, kad skulptūra turėtų „''būti gražesnė už bet kurį kitą darbą iš marmuro Romoje''“. „Pieta“ buvo sukurta iš balto [[Karara|Kararos]] marmuro luito. Mikelandželas kūrė skulptūrą beveik dvejus metus. Baigus darbus, „Pieta“ buvo išstatyta Šv. Petro bazilikoje Šv. Petronėlės koplyčioje. [[Giorgio Vasari]] teigimu, vieną dieną Mikelandželas užtiko bažnyčioje grupę svečių iš [[Lombardija|Lombardijos]], kurie ja labai žavėjosi. Buvo paklausta: kas ją sukūrė? Ir kažkas pasakė: tai mūsų Gobbo iš Milano. [[Mikelandželas]] tuo metu nieko nesakė, bet grįžo naktį į bažnyčią ir iškalė savo autografą ant [[Madona (menas)|Madonos]] statulos, juostoje ties krūtine, itališkai: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis, tai sukūrė“. Tai yra vienintelis Mikelandželo kūrinys, ant kurio jis pasirašė.
Po Šv. Petro bazilikos išplėtimo Pieta apie 1537 m. buvo perkelta į šios pagrindinės Romos bažnyčios ''Santa Maria della Febbre'' koplyčią. Apie 1572−1585 m. ji buvo perkelta į popiežiaus [[Sikstas IV|Siksto IV]] chorą, dar po maždaug 150 metų perkelta į jai skirtą Pietos koplyčią, kur yra dabar. 1964-1965 m. „Pieta“ vienintelį kartą paliko Šv. Petro baziliką ir buvo išgabenta į Vatikano paviljoną [[Pasaulinė paroda|Pasaulinėje parodoje]] [[Niujorkas|Niujorke]]. 1972 m. gegužės 21 d. bedarbis vengrų kilmės geologas Laszlo Toth atakavo „Pietą“ su kūju.<ref>[http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 reuters.com]</ref> Prieš tai lyg šaukdamas, kad jis yra [[Jėzus Kristus]] ar [[Mikelandželas]]. Statulai buvo suduota 12 smūgių, nuskelta Madonos [[nosis]],
== Apie skulptūrą ==
Skulptūrinė grupė vaizduoja [[Mergelė Marija|Mergelę Mariją]] su mirusiu sūnumi [[Jėzus Kristus|Kristumi]] ant kelių, tik ką nuimtu nuo [[Krikščionių kryžius|kryžiaus]]. Skulptūros kompozicija [[piramidė|piramidinė]]. Mergelė Marija vaizduojama kur kas jaunesnė nei turėtų būti. Mikelanželas kardinolui tai paaiškino tuo, kad Marija yra [[nekaltas Marijos prasidėjimas|nekaltumo ir tyrumo]] įsikūnijimas. Taip pat Marijos figūra yra ženkliai didesnė nei Kristaus. Tai aiškinama tuo, kad Marija, pagal skulptūros užsakymo sutartį, turėjo žiūrėti į mirusį sūnų ir idėjos įgyvendinimas nebūtų įmanomas tuo pačiu jai laikant suaugusio žmogaus kūną ant kelių. Pradiniame sumanyme „Pieta“ turėjo puošti antkapį ir žiūrovas kartu su Marija galėjo žvelgti į Kristaus veidą. Marijos kairės rankos padėtis − tai kvietimas tikinčiajam žvelgti į kančios sceną. Dabar „Pieta“ yra ant aukšto postamento ir matoma iš nemenko atstumo Šv. Petro bazilikoje, taigi, eiliniai žiūrovai niekuomet negali skulptūros pamatyti taip, kaip buvo sumanyta iš pradžių.
== Šaltiniai ==
| |||