Pieta (Mikelandželas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 17:
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas [[Roma|Romoje]] sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ ''„iš marmuro ... Mergele Marija, apsirengusia, su mirusiu Kristumi rankose“''. Užsakovas buvo prancūzų kardinolas ir Sen Deni vienuolyno prie Paryžiaus abatas Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo Prancūzijos karaliaus [[Karolis VIII|Karolio VIII]]-ojo ambasadorius Vatikane. Skulptūra buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyčiai (jis išties mirė statulos sukūrimo metu ir jos baigtos nepamatė). Už „Pietą“ sumokėti 450 dukatų buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli, kuris anksčiau jau įsigijo Mikelandželo kurtą „Bakcho“ statulą. „Pieta“ turėjo vaizduoti žmogaus dydžio figūras ir baigta 1 metų laikotarpyje. Jacopo Galli įrašė į sutartį savų reikalavimų, įskaitant, kad skulptūra turėtų „''būti gražesnė už bet kurį kitą darbą iš marmuro Romoje''“. „Pieta“ buvo sukurta iš balto [[Karara|Kararos]] marmuro luito. Mikelandželas dirbo ties skulptūra beveik 2 metus. Baigus darbus „Pieta“ buvo išstatyta Šv. Petro bazilikoje Šv. Petronėlės koplyčioje. Anot [[Giorgio Vasari]], vieną dieną Mikelandžeklas užtiko bažnyčioje grupę svečių iš Lombardijos, kurie ja labai žavėjosi. Buvo paklausta: kas ją sukūrė? Ir kažkas pasakė: tai mūsų Gobbo iš Milano. [[Mikelandželas]] tuo metu nieko nesakė, bet grįžo naktį į bažnyčią ir iškalė savo autografą ant [[Madona (menas)|Madonos]] statulos, juostoje ties krūtine, itališkai: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis, tai sukūrė“. Tai yra vienintelis Mikelandželo kūrinys, ant kurio jis pasirašė.
 
Po Šv. Petro bazilikos išplėtimo Pieta apie 1537 m. buvo perkelta į šios pagrindinės Romos bažnyčios ''Santa Maria della Febbre'' koplyčią. Apie 1572-15851572−1585 m. ji buvo perkeltą į popiežiaus Siksto IV chorą, dar po maždaug 150 metų perkelta į jai skirtą Pietos koplyčią, kur yra dabar. 1964-65 metais „Pieta“ vienintelį kartą paliko Šv. Petro baziliką ir buvo išgabentą į Vatikano paviljoną Pasaulinėje parodoje [[Niujorkas|Niujorke]]. 1972 m. gegužės 21 d. bedarbis vengrų kilmės geologas Laszlo Toth atakavo „Pietą“ su kūju.<ref>[http://www.reuters.com/article/2013/05/21/us-vatican-pieta-idUSBRE94K0KU20130521 reuters.com]</ref> Prieš tai lyg šaukdamas, kad jis yra [[Jėzus Kristus]] ar [[Mikelandželas]]. Statulai buvo suduota 12 smūgių, nuskelta Madonos nosis bei dar apie 100 gabaliukų iš nugarinės galvos pusės. Restauracijos procesas truko 10 mėnesių, po ko Pieta buvo patalpinta už neperšaunamo ir nepramušamo stiklo. „Pieta“ laikoma žymiausiu Šv. petroPetro bazilikos kūriniu. Jos vertę susumavo [[Giorgio Vasari]] 1550 m. parašytoje Mikelandželo biografijoje: „''tikriausias stebuklas, kad akmuo, beformis iš pradžių, galėjo įgyti tokią formą, kurią Gamta retai sugeba atkartoti kūne.''“<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariMAngelo.html Giorgio Vasari. „Life of Michelangelo“]</ref>
 
== Apie skulptūrą ==