Teisės principas: Skirtumas tarp puslapio versijų

44 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
'''Teisės principas, teisinis principas, juridinis principas''' - – pamatinė [[teisė]]s nuostata, abstrahuota [[taisyklė]], [[principas]].
 
== Klasifikacija ==
 
Teisės principai gali būti bendrieji (bendrašakiniai), šakiniai, specialieji. [[Bendrieji teisės principai]] - – tokie, kurie taikytini visoje teisinėje sistemoje, visose teisės šakose. Tai [[teisėtumas]], [[lygybė]] prieš įstatymą arba lygiateisiškumas (teisinis paritetas), viešumas ir kiti.
 
Šakiniai principai yra būdingi tik tam tikrai šakai.
* [[baudžiamosios teisės principai]]
* civilinės teisės principai
* administraacinėsadministracinės teisės principai
* konstitucinės teisės principai
* [[teisena|teismo proceso]] principai - – specialieji teisės principai, taikytini teismo proceso metu. Jie gali būti specifiniai (nekaltumo prezumpcija, teisė į gynybą) arba bendrieji teisės principai, turintys tam tikras atmainas pagal atitinkamą teisinį kontekstą (objektyvioji tiesa, operatyvumas).
** baudžiamosios teisenos principai
** civilinės teisenos principai:
 
== Bendrieji teisės principai ==
[[Bendrieji teisės principai]] - – teisės principai, taikyti visoje teisinėje sistemoje:
# Viešumas. Tam, kad teisė galėtų būti taikoma, galioti, ji turi būti žinoma atitinkamiems teisinių santykių, kuriems reguliuoti siekiama taikyti teisę, subjektams. Tam teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip visuomeninė informacija ir normų turinys turi būti pasiekiamas atitinkamiems santykių dalyviams. Taip pat viešumas išplaukia iš visuomeninės viešųjų struktūrų kontrolės principo. Jis taikytinas ir teisės struktūrų, teisinių organizacijų veiklai: turi būti užtikrinama galimybė visuomeninei kontroliuoti organizacijų, taikančių valstybinę, teisinę prievartą, teikiančių viešąsias paslaugas ir atliekančių atitinkamas valstybines funkcijas veiklą. Viešumo principas - – taip pat pagrindas užtikrinti valstybinėms struktūroms suteikiamų išteklių (lėšų, kitų vertybių) kontrolę, kadangi didžiąją dalį valstybinių funkcijų apmoka mokesčių mokėtojai (per biudžeto paskiriamus asignavimus jų valdytojams - – ministerijoms, o šios per savo padalinius - – kitoms įstaigoms). Principo išimtys - – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas (pvz., privataus gyvenimo apsauga, asmens duomenų apsauga), valstybinių paslapčių saugojimas ir kt.
# Lygybė (prieš įstatymą), asmenų lygybė įstatymui ir teismui. Vienarūšinio teisnumo subjektams (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims) turi būti užtikrinamos vienodos teisinės galimybės.
Teisę ir teisingumą vykdantys asmenys (teismai, prokuratūra) privalo vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.
 
== Teismo proceso principai ==
{{šaltiniai}}# Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose - – pareiškimai ar prašymai (LR CPK II skyrius).
# Proceso viešumas: išplaukia iš bendrojo teisės viešumo principo. Teisminių institucijų veikla turi būti vieša. Išimtys - – ikiteisminio tyrimo duomenys neviešinami (asmens teisių ir laisvių apsauga - – gali būti pažeista [[nekaltumo prezumpcija]], suinteresuoti asmenys gali bylos duomenų pagrindu pasiekti bylos nutraukimo, žlugus tyrimo taktikai, sunaikinus baudžiamosios veikos įrodymus arba sudarant sąlygas kaltininkams kitaip išvengti teisinės atsakomybės). Kita išimtis - – teismo sprendimo priėmimo slaptumas.
## Teismo posėdžio viešumas: bylos nagrinėtinos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras - – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais - – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo. Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip 16 metų asmenys neįleidžiami, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką.
## Bylos medžiagos viešumas: visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę daryti bylos medžiagos nuorašus ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, - – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą bei susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra specialiai suteikta vadovaujantis įstatymais.
# Proceso kalba: teismo procesas vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.
# Betarpiškumo principas: teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
36 046

pakeitimai