Naujoji Ūta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q13193004 |
S Įdėjau daugiau nuorodų, pataisiau smulkias klaidas |
||
Eilutė 16:
}}
'''Naujoji Ūta''' – kaimas [[Prienų rajonas|Prienų rajono]] vakaruose, prie kelio
Yra medinė [[Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia]] (pastatyta [[1924]] m.), kultūros centras, [[Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla]], [http://www.prienubiblioteka.lt/index.php/pageid/625 biblioteka] (nuo [[1952]] m.), medicinos punktas, paštas (LT-59021). Įrengtos 2 sporto ir šokių salės.
== Istorija ==
[[XVI a.]] pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. [[1744]] m. įsikūrė Mikališkio ir [[Tartupis|Tartupio]] dvarai,
Apie [[XVIII a.]] vidurį, gavęs leidimą iš Prienų valdytojo [[Mykolas Butleris|Mykolo Butlerio]], vėliau iš Prienų seniūno K. Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje H. Tierbachas abiejose kelio iš Prienų į [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] pusėse buvo įkūręs dvi stiklo dirbtuves (dabartiniame Senaūčio kaime ir Naujosios Ūtos gyvenvietėje). Jų veikla fiksuota iki [[XIX a.]] 4-to dešimtmečio pabaigos.
7,5 km nuo Prienų
[[1782]] m. (Prienų seniūno K. Sapiegos valdymo metu)
Stiklo dirbtuvė, iškirtus šioje vietoje mišką, buvo perkelta 600 m šiauriau ant dabartinės Liepų gatvės gale dešinėje pusėje esančio kalnelio. N. Ūtos stiklo dirbtuvė buvo viena iš stambiausių ir ilgiausiai veikusių tuometinėje Lietuvoje (Senaūčio ir N. Ūtos dirbtuvės kartu paėmus veikė beveik 100 metų). Jos veikla dar minima XIX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.
[[2010]] m.
Naujosios Ūtos gyvenvietės teritorijoje [[1958]] m. buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 12 šeimų su 36 gyventojais, septynmetės mokyklos 2-jų aukštų medinis pastatas ir kolūkio kontora. Paštas ir parduotuvė tilpo privačių namų savininkų kambarėliuose. Gyvenvietė pradėjo didėti [[1959]] m. – pradėjus aplinkinių kaimų žemių melioravimą – gyventojai buvo iškeliami iš senųjų sodybų. 1959 m., kolūkį reformavus į tarybinį ūkį, buvo statomi gyvenamieji namai naujai besikuriančioms šeimoms, atvykstantiems dirbti žemės ūkio specialistams. Per
1959 m. Naujosios Ūtos kaime (čia turima mintyje ir gyvenvietę) gyveno 286 gyventojai.*6] 1959 m. pirmą kartą Naujoje Ūtoje buvo įžiebta elektra. Ją gamino traktorinis dyzelinis variklis. Pirmasis televizorius pradėjo rodyti laidas [[1960]] m. tarybinio ūkio kontoroje. N. Ūtos girininkija įsteigta 1958 m. Zapalkos Pasodoje ([[Griškamurgis|Griškamurgio]] kaime). Girininkas Juozas Jarmala. [[1963]] m. baigta statyti nauja N. Ūtos girininkija. 1960 m. ant buvusios (1780–1832 m.) stiklo dirbtuvės teritorijos pastatyta pirmoji Naujosios Ūtos valgykla. [[1981]] m. gyvenvietės centre pastatyta nauja valgykla, kurioje maitinosi kolūkio dirbantieji bei mokyklos mokiniai. 1981 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti naujai pastatytas 25 vietų vaikų darželis. Pirmoji darželio vedėja – Danutė Marcinkevičienė. 1965 m., atėmus iš tikinčiųjų pastatą, kuriame buvo laikomos N. Ūtos parapijos tikintiesiems mišios, buvo įkurti kultūros namai. Šiose patalpose 4-5 kartus per savaitę buvo rodomi kino filmai, žaidžiamas stalo tenisas, biliardas, šaškėmis ir šachmatais; vykdavo saviveiklos dramos ratelio ir ansamblių repeticijos: šeštadieniais vykdavo Naujosios Ūtos, Žemaitkiemio, Kunigiškių kolūkio bei [[Igliauka|Igliaukos]] jaunimo pasilinksminimai. [[1968]] m. pastatyta [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] pjesė „Tadas Blinda“. Su šia pjese ir ansambliais buvo apsilankyta Igliaukoje, [[Gudeliai|Gudeliuose]], [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]], [[Balbieriškis|Balbieriškyje]] ir kitose vietovėse. 1986 m. pastatyti nauji kultūros namai.
Naujosios Ūtos gyvenvietėje prie N. Ūtos, Būdininkų ir Asiūklės fermų buvo pastatyta 5 vandens bokštai ir jų gręžiniai, 9 fermos, 5 klojimai, trąšų ir grūdų sandėliai. Rytinėje Naujosios Ūtos gyvenvietės dalyje buvo pastatytas ir įrengtas su
1972 m. iškastas ežeriukas. 1982 m. įkurtas prie jo parkas. 1924 m. pastatytoji bažnyčia sudegė 1944 metais. 1990 m. Prienų parapijos kunigo monsinjoro Juozapo Užupio ir vietos parapijiečių iniciatyva bažnyčia buvo atstatyta. 2006 m. liepos 10 d. Prezidento dekretu patvirtintas Naujosios Ūtos herbas. 2007 m. gyveno 85 šeimos su 232 gyventojais. 1959 m. Naujosios Ūtos kaime (čia turima mintyje ir gyvenvietę) gyveno 286 gyventojai. <ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II tomas, 672 psl.</ref>
|