Kauno kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Perkeliamos 3 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1353563. |
|||
Eilutė 11:
Prasidėjus Lietuvoje tautiniam atgimimui, Kauno kunigų seminarija tapo vienu jo židinių. [[1884]] m. čia išleisti keli rankraštinio laikraščio „Lietuva“ numeriai, [[1888]]–[[1890]] m. veikė slapta [[Lietuvos mylėtojų draugija]], kurios iniciatoriumi buvo klierikas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], taip pat Šv. Tomo draugija, Klierikų būrelis. [[1911]] m. mokėsi 139 auklėtiniai. [[1912]] m. seminarija galutinai sulietuvinta.
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais seminarijos rūmus užėmė vokiečių kariuomenė ir pavertė juos karo ligonine. [[1914]] m. [[spalio 30]] d. seminarija perkelta į [[Vašuokėnų dvaras|Vašuokėnų dvarą]] prie [[Troškūnai|Troškūnų]] (jo savininkai vėliau palaidoti netoliese, [[Umėnų koplyčia|Umėnų koplyčioje]]). [[Lietuva]]i atgavus nepriklausomybę, [[1918]] m. seminarija grąžinta į Kauną. [[1922]] m. joje buvo 6 kursai: I, II – filosofiniai ir III–VI – teologiniai. Nuo 1922 m., [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] įsteigus Teologijos – filosofijos fakultetą, Kunigų seminarija sujungta su šiuo fakultetu.
[[1926]] m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, seminarijoje mokėsi Kauno, [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijų]] klierikai. [[1934]] m. pastatyti nauji rūmai. [[1935]]–[[1944]] m. veikė Bažnytinio meno muziejus, 90 000 tomų biblioteka. [[1938]] m. [[liepos 2]] d. [[popiežius]] [[Pijus XI]] seminariją paskelbė tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su [[Vatikanas|Vatikano]] atitinkamomis tarnybomis. Nuo 1926 m. iki [[1940]] m. seminarija turėjo 3078 auklėtinius, vidutiniškai 205 klierikus kasmet.
| |||