19:47, 30 lapkričio 2013 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 104 keitimai S Atmestas 62.212.200.133 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		20:47, 31 liepos 2014 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 530 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Įcentrinė jėga''' - – [[jėga]], verčianti judėti kūnus apskritimu ir įgyti įcentrinį [[pagreitis\|pagreitį]]. == Matematinės formulės == Eilutė 17: Kūno greičio apskaičiavimo formulė: <math>V=\sqrt{\frac{F_cR}{m}}</math> === Simbolių paaiškinimas === '''F<sub>c</sub>''' - – įcentrinė jėga '''m''' - – kūno masė '''V''' - – kūno [[greitis]] '''R''' - – apskritimo spindulys, kuriuo juda kūnas == Įcentrinės jėgos samprata == Pagal antrąjį Niutono dėsnį jėga yra kūno pagreičio priežastis. Vadinasi, [[apskritimas\|apskritimu]] judančiam kūnui įcentrinį pagreitį suteikia jėga, pavyzdžiui, ratu čiuožiančiai sportininkei - – jos partnerio ranka. Ją atitraukus, jėga nustoja veikti sportininkę ir ši dėl to ima judėti tiesiai be įcentrinio pagreičio. [[Vaizdas:Centrinė.jpg\|thumb\|Automobiliui važiuojant posūkyje jį veikia įcentrinė jėga.]] Eilutė 39: Įcentrinės jėgos priklausomybė nuo kūno greičio yra kvadratinė: greičiui padidėjus dvigubai, įcentrinė jėga padidėja 4 kartus, greičiui šoktelėjus 3 kartus, įcentrinė jėga padidėja 9 kartus. Tai gerai žino transporto priemonių vairuotojai. Įcentrinė gali būti bet kuri gamtoje pasireiškianti jėga: trinties, tamprumo, traukos… Įcentrinė yra [[trinties jėga]], veikianti kelio posūkiu važiuojantį automobilį, taip pat [[traukos jėga]], kurią [[Žemė]] veikia [[Mėnulis\|Mėnulį]], versdama skrieti jį aplink Žemę ([[Gravitacija\|gravitacinės jėgos]]). Gravitacinės jėgos (kaip ir [[Kulono jėga\|kuloninės]]) yra taip vadinamosios [[centrinė jėga\|centrinės jėgos]] - – jėgos, kurių stipris priklauso tik nuo atstumo iki ją sukeliančio objekto centro. == Įcentrinės jėgos veikimo pavyzdžiai == Eilutė 49: Kampas α, kuriuo dviratininkas pasvyra į Žemės paviršių, priklauso nuo greičio (V) modulio ir kelio posūkio spindulio (R). Dviratininkai, motociklininkai bei čiuožėjai žino: kuo didesnis [[greitis]] ir mažesnis posūkio [[spindulys]], tuo daugiau reikia pasvirti į apskritimo centrą. Judančiam posūkiu kūnui įcentrinį pagreitį galima suteikti ir kitu būdu. Tam tikslui lenktynių trasose ties posūkiais daromos [[sankasa\|sankasos]] - – išorinis lenktynių trasos kraštas šiek tiek pakeliamas, taigi posūkyje kelias sudaro nuožulniąją [[plokštuma\|plokštumą]] (Paveikslėlis c). jos polinkio kampą galima parinkti tokį, kad lenktynininką veikiančios sunkio jėgos (F<sub>s</sub>) ir kelio reakcijos jėgos (N) atstojamoji (F<sub>c</sub>) būtų nukreipta horizontaliai į posūkio centrą. [[Vaizdas:Vaziuojam.jpg\|700px]]

Įcentrinė jėga: Skirtumas tarp puslapio versijų