Paprastoji gegutė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.57.252.73 (Aptarimas) darytas keitimas 4620727 vikifikuota
Eilutė 14:
{{otheruses}}
 
'''Gegutė''' ({{La|Cuculus canorus}}, {{en|Common Cuckoo}}, {{de|Kuckuck}})  – [[gegutiniai paukščiai|gegutinių paukščių]] (''Cuculiformes'') būrio [[Gegutiniai|gegutinių]] (''Cuculidae'') šeimos rūšis, paplitusi [[Eurazija|Eurazijoje]] nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Žiemoja pietinėje [[Afrika|Afrikoje]] ir pietryčių [[Azija|Azijoje]].
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] gegutė gana dažnas ir įprastas paukštis. Savo išvaizda ir dydžiu panaši į [[Paukštvanagis|paukštvanagį]], tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes. Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, skrenda greitai, tankiai modama sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kukuoja vien patinai, kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kukuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Kukuoja tupėdama medžių viršūnėse.
 
Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko [[kiaušinis|kiaušinius]]Gegutės patelė,arba užgrobusijauniklius svetimąir lizdą,lieka praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdamalizde savąjįvienas. TaipGegutė jaiveisimosi pavykstaperiodu apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks: pavasarį ji pati vis kitame lizde padėssudeda apie 10-20 kiaušinių. PriešJie prisiartindamabūna priepanašūs lizdo,į jikiaušinius įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėragiesmininkų, matį jeikurių šielizdus aptiktųyra ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadądedami.
 
Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima [[pasaka|pasakose]], apie ją yra daug smulkiosios [[tautosaka|tautosakos]] ([[folkloras]]). [[Lietuvių mitologija|Lietuvių mitologijoje]] gegutė yra siejama su deive [[Laima]].
== Zentutiukiukas ==
 
== Lizdo užgrobimas ==
Gegutės patelė, užgrobusi svetimą lizdą, praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdama savąjį. Taip jai pavyksta apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks: pavasarį ji pati vis kitame lizde padės apie 10-20 kiaušinių. Prieš prisiartindama prie lizdo, ji įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėra, mat jei šie aptiktų ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadą.
 
== Jauniklis ==
[[Vaizdas:Reed warbler cuckoo.jpg|thumb|left|240x|Gegutės jauniklis [[krakšlė]]s lizde]]
Būtina, kad gegužiukas išsiristų po 12 dienų, t. y., apie 24–48 val. anksčiau nei, pvz., [[nendrinukė]]s. Įsibrovėlis šį laiko tarpą panaudoja savo tikslais išmesdamas kitus lizde esančius kiaušinius pirmosiomis savo gyvenimo valandomis. Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju savo konkurentus šis vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau. Gegužiukas sveria vos 2 gramus ir kartais jam tenka ne ką mažiau nei jis pats sveriančius kiaušinius atremti į šaukšto formos įgaubą savo nugaroje. Tai labai jautri jo kūno vieta, paukštis nepakelia jokio sąlyčio su ja; pastebėta, kad jis, kiek leidžia jo jėgos, išmeta bet kokį į lizdą patekusį daiktą.
eilutė 31 ⟶ 36:
[[Vaizdas:Cuculus canorus song.ogg|thumb|240px|Gegutės kukavimas]]
 
3 savaičių amžiaus gegužiukas tampa 2 kartus sunkesnis už jo maitintojus. Tuomet jis dažnai privalo palikti lizdą ir rasti kitą vietą, kurioje galės ir toliau parazituoti prašydamas išmaldos iš paukščių. Jo riksmai masina ir plėšrūnus ([[Lapė|lapes]], [[žebenkštis]], plėšriuosius paukščius): šitaip žūsta apie 40 % nuo 3 iki 5 savaičių amžiaus gegučių. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės. Liepą žiemoti į [[Afrika|Afriką]] išskrenda suaugusios gegutės, rugpjūtį  – jaunikliai. Pavasarį gegutės visada sugrįžta į savo gimtąją vietą ir paprastai parazituoja tą paukščių rūšį, kuri jį užaugino.
 
== Parazituojami paukščiai ==
eilutė 38 ⟶ 43:
Kai kurių ornitologų teigimu, tik viena iš 20 gegučių užauga tokio amžiaus, kad galėtų skristi į Afriką. Kelionės metu jų taip pat žūsta. Šio parazitinio paukščio išlikimas iš dalies remiasi ilgaamžiškumu, siekiančiu apie 10 metų.
 
Suaugusi gegutė maitinasi pati: dažniausia vikšrais, kartais, jei neranda nieko geriau,  – ir [[Sliekas|sliekais]]. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus [[vikšras|vikšrus]], kurių nelesa kiti paukščiai. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus [[vabzdys|vabzdžius]].
 
Gegutės apetitas priverčia ją išnaikinti visus savo „įtėvių“ palikuonis, tačiau toks elgesys nepriveda prie visiško kokios nors rūšies išnykimo. Nesant pakankamai gausių lizdų, patelė išskrenda ieškoti naujų vietų ir naujų rūšių, kurias galėtų parazituoti.