Kraujas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
 
Kraujas visuomet buvo galingiausias [[simbolis]] žmonijos kultūroje. Per kraują simboliškai vesta giminystė, simbolišku vienas kito kraujo sulietimu tampama „[[kraujo brolis|kraujo broliais]]“. Daugelyje žemdirbių kultūrų svarbūs buvo kraujo [[aukojimas|aukojimo]] ritualai, taip siekiant padidinti derlingumą, nes kraujas suvokiamas kaip gyvybiniai syvai (gyvūnų, [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimą]] irgi visų pirma galima laikyti kraujo aukojimu). Krauju duota priesaika laikoma amžina. [[Krikščionybė]]je geriamas [[vynas]] mišių metu simboliškai transubstancializuojasi į kraują. Dėl tokios stiprios kraujo reikšmės jis daug kur įgavęs [[tabu]] statusą. Net ir šiuolaikinėje kultūroje kraujo simbolizmas išlaikomas – pvz., jei kokių visuotinių neramumų metu būna sužeistųjų ar mirusių, dažnai skelbiama, jog „pralietas kraujas“.
 
Lietuviškas žodis „kraujas“ yra bendraindoeuropietiškos kilmės, jis turi atitikmenis kitose baltų ([[prūsų kalba|pr.]] ''krāujā'', sen. {{lv|kraujš}}), slavų kalbose ({{ru|кровь}}, {{pl|krew}}) ir yra kognantas su [[sanskritas|sanskrito]] ''krūra, kravis'', [[lotynų kalba|lotynų]] ''cruor, cruentus'', [[senovės anglų kalba|senovės anglų]] ''hrēaw'', [[senovės graikų kalba|senovės graikų]] ''κρέας'', reiškiančiais žalią, nevirtą mėsą, maitą. Spėjama prokalbės šaknis – ''*kreuh₂-s-, *kro/eu̯h₂i̯-ó-''.
 
== Kraujo ligos ==