Šv. Rokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 40:
Šv. Rokas (pranc. St. Roche, it. San Rocco) gimė [[1295]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Monpeljė]] miestelyje, turtingo prancūzo ir italės šeimoje. Būdamas vos 15 metų Rokas neteko tėvų, bet pateko į vienuolių draugiją, kurioje išaugo. Vaikinui būnant 17-os metų, jo mieste apsilankė [[popiežius]] [[Urbonas V]]. Šio apsilankymo įkvėptas, Rokas pardavė tėvų palikimą ir susiruošė į piligriminę kelionę pėsčiomis į [[Roma|Romą]].
 
XIV a. [[Europa|Europą]] krėtė [[maras|maro]] epidemija. Jaunuoliui keliaujant per [[Italija|Italiją]] teko sutikti ir slaugyti ne vieną maro auką. Jo maldos ir slaugymas išgelbėjo ne vieną. TikėtaTikima, kad Rokas Dievo apdovanotas gydymo dovana. Slaugydamas kitus [[Pjačenca|Pjačensos]] miestelyje, Rokas pats užsikrėtė maru. Nenorėdamas tapti našta kitiems, jis pasitraukė į mišką, kur tikėjosi praleisti paskutines gyvenimo akimirkas. Tačiau šioje situacijoje Dievas jo neapleido. Roką išgelbėjo šuo, nešdamas jam maistą iš šeimininko namų ir laižydamas jo žaizdas. Vieną dieną iš paskos šuniui į mišką atsekė jo šeimininkas Gotardas, kuris parsivedė Roką namo ir galutiniai išgydė. Prieš tęsdamas savo keliones Rokas sugrįžo į Pjačencą, kur atsidėkodamas Dievui toliau gydė žmones ir netgi gyvulius.
 
Paskutinius savo gyvenimo metus Rokas praleido kalėjime, į kurį pateko apkaltintas šnipinėjimu. Jis mirė 1327 m., būdamas vos 33 metų. Vėliau jo kūną atpažino pagal kryžiaus formos apgamą ant krūtinės. Šv. Roko palaikai palaidoti [[Venecija|Venecijoje]], jo vardu pavadintoje bažnyčioje.