Žoržo Pompidu centras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 14:
}}
'''Nacionalinis Žoržo Pompidu meno ir kultūros centras''', sutrumpintai '''Žoržo Pompidu centras''' ({{fr|Centre national d'art et de culture Georges-Pompidou}}) – šiuolaikinio meno ekspozicijų kompleksas ''Beaubourg'' rajone IV [[Paryžius|Paryžiaus]] kvartale (''arrondissement''). Statytas [[1971]]–[[1977]] m. vėlyvojo [[modernizmas|modernizmo]] stiliuje italų
Centre yra įsikūrę viešoji biblioteka (''Bibliothèque publique d’information''), Nacionalinis modernaus meno muziejus (''Musée National d’Art Moderne'') ir
Nuo [[1977]] m. jį aplankė 150 milijonų lankytojų. Skulptūra „Horozontalu“ (skulptorius [[Alexander Calder]]) yra nepriklausoma 25 pėdų aukščio statula, pastatyta priešais Pompidu centrą [[2012]] m.
== Istorija ==
[[Vaizdas:P1000954 Paris IV Rue Beaubourg reductwk.JPG|thumb|left|''Beaubourg'' gatvė]]▼
Idėja
Iki [[1980]]
▲[[Vaizdas:P1000954 Paris IV Rue Beaubourg reductwk.JPG|thumb|left|Beaubourg gatvė]]
Nuo naujojo atidarymo [[2000]]
▲Idėja sukūrti multikultūrinį kompleksą kilo [[André Malraux]], pirmajam kultūros reikalų ministrui, kuris turėjo būti Vakarų meno ir kultūros pranašas bei centralizuoti politinę galią. Pompidu centro idėja, kaip įžūlaus Pranūzijos meno ir kultūos centro, suėjo į vieną, besiremiant skirtingais sumanymais, tačiau vis dėlto ją galima išvesti iš pirmapradžio Malraux sumanymo. [[1960]] m. miesto projektuotojai nusprendė perkelti maistro turgų (''Les Halles''), tad istorinė sandara sulaukė didžiulio įvertinimo ir pasiūlyta, kad tuščioje erdvėje įsikurtų kai kurios kultūrinės institucijos. [[Paryžius]], kaip kultūros ir meno miestas, augo, todėl pasigirdo raginimai, šioje vietoje įsteigti ''Musée d'Art Moderne''. Paryžiui taip pat reikėjo didelės viešosios bibliotekos, kurios tuo metu mieste nebuvo. Pirmiausia, ginčai susiinteresavo ties (''Les Halles''), bet kai polemika nusistovėjo, [[1968]] m. prezidentas [[Charles de Gaulle]] bibliotekos vietai iškėlė Beaubourg aikštės kandidatūrą. Po metų, [[1969]] m., naujasis prezidentas patvirtino Beaubourg projektą ir nusprendė, kad ten būsią ir naujoji biblioteka, ir šiuolaikinis meno centras. Projekto vystimosi metu, pastate numatyta vieta ir [[IRCAM]] (''Institut de recherche et coordination acoustique/musique'').
▲Iki [[1980]] m. vidurio Pompidu centras tapo auka dėl didžiulio ir netikėto savo populiarumo, daugialypės veiklos bei komplekso valdymo struktūros. Kai Dominique Bozo sugrįžo į centrą [[1981]] m., kaip ''Musee National d'Art Moderne'' direktorius, jis vėlei atkūrė muziejų, pristatydamas įvairių kolekcijų ir tuo pačiu eksponuodamas tas, kurios sukūrtos amžininkų.<ref>[[John Russell (art critic)|John Russell]] (April 29, 1993), [http://www.nytimes.com/1993/04/29/obituaries/dominique-bozo-58-expert-on-picasso-is-dead.html Dominique Bozo, 58, Expert on Picasso, Is Dead] ''[[New York Times]]''.</ref> Iki [[1992]] m. prie Pompidu centro prijungta ''Le Centre de Création Industrielle''.
▲Nuo naujojo atidarymo [[2000]] m., kuomet tris metus vyko renovacija, Pompidu centras pagerino apsilankymo strategiją. Lankytojai dabar gali pasinaudoti eskalatoriumi, jei sumoka už įėjimą į muziejų.<ref>Farah Nayeri (November 2, 2006), [http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=a5B6nSiVaTvs Paris's Pompidou, 30 Next Year, Courts the Young, Branches Out] ''[[Bloomberg L.P.|Bloomberg]]''.</ref>
== Direktoriai ==
eilutė 34 ⟶ 32:
[[Vaizdas:Pompidou-centre-interior.jpg|thumb|Dalis ekspozicijos Žoržo Pompidu centre]]
[[
* Nuo 2007:
*
*
*
*
*
*
*
*
*
== Užfiksuotas kine ir televizijoje ==
| |||