Baltijos Antantė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25:
== Ketvirtasis etapas, 1939-1940 m. ==
Aštrėjanti tarptautinė situacija Europoje tris Baltijos šalis skatino apsibrėžti savo pozicijas. Devintojoje konferencijoje buvo deklaruotas trijų Baltijos valstybių neutralumo laikymasis. Vienuoliktoji konferencija svarstė galimybes riboti sovietų karinio kontingento skaičių Latvijoje ir Estijoje.
Neišspręstas Vilniaus klausimas neleido šiai diplomatinei sąjungai išaugti iki karinio aljanso, nors tokių ketinimų būta. 1935 m., paaštrėjus Lietuvos santykiams su Vokietija dėl Klaipėdos, Lietuva paprašė Latvijos ir Estijos paramos. Sąjungininkės palaikė Lietuvą, įsipareigodamos nesudaryti nepuolimo sutarties su Vokietija, jei toji nesutiks sudaryti tokios sutarties su Lietuva. Tačiau kai 1939 m. kovo 20 d. Vokietija ultimatumu pareikalavo iš Lietuvos atsisakyti Klaipėdos, Latvija ir Estija atsisakė padėti Lietuvai. Prieš tai Lenkijos ultimatumo Lietuvai metu (1938 m. 03 17) Latvija raginusi Lietuvą "rasti modus vivendi su Lenkija". Visą pirmosios nepriklausomybės laikotarpį Vilniaus klausimą Latvija ir Estija laikė dvišale Lietuvos ir Lenkijos problema, vadovaudamosi nuostata, jog dėl mažos kaimynės (Lietuvos) netikslinga gadinti santykių su didele kaimyne (Lenkija). Pačios Lenkijos politika Latvijos ir Estijos atžvilgiu buvo visiškai kitokia nei politika su Lietuva. (1920 m. sausį Lenkija pasisiūlė ir padėjo Latvijai vaduoti iš bolševikų Daugpilį, nepareiškusi didesnių pretenzijų į buvusius Lenkų Infliantus, t.y. Latgalą).
== Konferencijos
# Talinas, 1934 11 30 – 12 02
# Kaunas, 1935 05 06-08
eilutė 36 ⟶ 37:
# Talinas, 1937 12 09-11
# Ryga, 1938 06 10-11
# Kaunas, 1939 02 01-
# Talinas, 1939 12
# Ryga, 1940 03 14-16
(#) (Numatyta, bet neįvykusi) Kaunas, 1940 09
== Sutarties naikinimas ==
| |||