Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
nuoroda |
+nuotraukos |
||
Eilutė 1:
{{coor title dms|55|53|31.19|N|21|14|33.96|E}}
{{ltbaz|kretingos_baznycia_isore.jpg|Telšių|Palangos|Kretingos rajonas|Kretinga|Vilniaus g. 2|tinkuotas mūras|[[1617]] m.|}}
'''Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia''' stovi [[Kretinga|Kretingoje]]. Turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia [[Žemaitija|Žemaitijoje]], pastatyta [[1617]]
== Istorija ==
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta [[1602]]
[[1672]]
[[Vaizdas:Kretinga church in 19th c.jpg|thumb|left|300px|Bažnyčia XIX a.]]
[[1907]]–[[1912]]
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, [[1940]]
[[1950]]
Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva [[1933]]
[[1989]]
[[Kretinga|Kretingoje]] gyveno vienuolis botanikas [[Jurgis Pabrėža]] ([[1771]]–[[1849]]), palaidotas [[Kretingos Senosios kapinės|Kretingos Senosiose kapinėse]], ant jo kapo stovi koplytėlė. Jo garbei šalia bažnyčios [[1993]]
== Architektūra ==
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios durys 2.JPG|thumb|left|160px|Drožinėtos durys]]
[[Vaizdas:Kretinga side facade.jpg|thumb|230px|Šoninis fasadas]]
[[Vaizdas:Kretingos Panos Marijos bažnyčia.JPG|thumb|240px|Bokštas]]
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčia, kalvarijos.JPG|thumb|240px|Kryžiaus kelio kalvarijos]]
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios kryžius.JPG|thumb|190px|Kryžius su koplytėle šventoriuje]]
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų, [[Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], su pusapskrite [[koplyčia]] ir aukštu bokštu. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Yra 7 [[Barokas|barokiniai]] [[Altorius|altoriai]]. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.
eilutė 33 ⟶ 37:
Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis. Netoli šv. Barboros ir šv. Pranciškaus altorių kabo fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai bei pranciškonų vienuoliai.
Didysis [[altorius]]
Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje [[vargonai]]. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta
Po to vargonų prospektas buvo kelis kartus perdažytas, išdekoruotas puošniu polichrominiu tapybiniu dekoru, grindžiamu liaudies tapybos motyvais. [[1899]]
Bažnyčiai vargonai perduoti [[2001]]
[[2003]]
<gallery>
|