Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Karmen (aptarimas | indėlis)
nuoroda
+nuotraukos
Eilutė 1:
{{coor title dms|55|53|31.19|N|21|14|33.96|E}}
{{ltbaz|kretingos_baznycia_isore.jpg|Telšių|Palangos|Kretingos rajonas|Kretinga|Vilniaus g. 2|tinkuotas mūras|[[1617]] m.|}}
 
'''Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia''' stovi [[Kretinga|Kretingoje]]. Turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia [[Žemaitija|Žemaitijoje]], pastatyta [[1617]]  m.
 
== Istorija ==
 
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta [[1602]]  m. ([[Kretingsodis|Kretingsodyje]]) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. [[1610]]–[[1617]]  m. Žemaičių seniūno ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] etmono [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Chodkevičiaus]] iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu.
 
[[1672]]  m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla ([[1836]]  m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį [[1795]]  m. [[liepos 22]] d. konsekravo žemaičių vyskupas [[Antanas Domininkas Tiškevičius]].
 
[[Vaizdas:Kretinga church in 19th c.jpg|thumb|left|300px|Bažnyčia XIX a.]]
 
[[1907]]–[[1912]]  m. pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Slavomiro Odživolskio projektą bažnyčia perstatyta. Prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas transeptas su puošniais frontonais. Virš transepto pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais. Kunigas [[Antanas Bizauskas]], [[1912]]  m. įšventintas vienuoliu, atgaivino vienuolyną ir vienuolijos provinciją. Vienuoliai vadovavo gimnazijai, auklėjo jaunimą.
 
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, [[1940]]  m. [[liepos 26]] d., sovietinė valdžia uždarė vienuolyną. [[1941]]  m. [[birželio 26]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] kilęs gaisras smarkiai nuniokojo bažnyčią ir vienuolyno pastatus. [[1949]]  m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčios turtą ir apribojo jos veiklą. Klebonas Antanas Puodžiūnas ([[1896]]–[[1980]]) [[1947]]  m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo [[1956]]  m.
 
[[1950]]  m. bažnyčia remontuota. [[1982]]  m. klebono [[Bronislovas Burneikis|Bronislovo Burneikio]] rūpesčiu atstatytas per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] sugriautas bokštas, sutvarkyta šventoriaus tvora. Klebonas ir [[Telšiai|Telšių]] vyskupijos kancleris pasistatę liejyklą nuliedino 3 varpus ir įkėlė į bažnyčios bokštą.
 
Netoli bažnyčios pranciškonų iniciatyva [[1933]]  m. įrengta [[Lurdo grota]], restauruota [[1989]]  m.
 
[[1989]]  m. į [[Kretinga|Kretingą]] sugrįžo pranciškonų vienuoliai, ir [[lapkričio 19]] d. jie aukojo pirmąsias Šv. Mišias.
 
[[Kretinga|Kretingoje]] gyveno vienuolis botanikas [[Jurgis Pabrėža]] ([[1771]]–[[1849]]), palaidotas [[Kretingos Senosios kapinės|Kretingos Senosiose kapinėse]], ant jo kapo stovi koplytėlė. Jo garbei šalia bažnyčios [[1993]]  m. pastatytas paminklas (skulptorius [[Algirdas Bosas]], architektas [[Saulius Manomaitis]]).
 
== Architektūra ==
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios durys 2.JPG|thumb|left|160px|Drožinėtos durys]]
 
[[Vaizdas:Kretinga side facade.jpg|thumb|230px|Šoninis fasadas]]
[[Vaizdas:Kretingos Panos Marijos bažnyčia.JPG|thumb|240px|Bokštas]]
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčia, kalvarijos.JPG|thumb|240px|Kryžiaus kelio kalvarijos]]
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios kryžius.JPG|thumb|190px|Kryžius su koplytėle šventoriuje]]
 
Bažnyčia turi [[Gotika|gotikos]] ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų, [[Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], su pusapskrite [[koplyčia]] ir aukštu bokštu. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Yra 7 [[Barokas|barokiniai]] [[Altorius|altoriai]]. Po bažnyčia yra didikų palaidojimų su paminklinėmis lentomis, herbais. Šventorių supa mūrinė tvora. Netoli yra senos kapinaitės, apjuostos plytų mūro tvora.
eilutė 33 ⟶ 37:
Bažnyčios centrinės ir zakristijos durys puoštos drožiniais ir fundatorių herbais. Sakykla puošta skulptūromis. Netoli šv. Barboros ir šv. Pranciškaus altorių kabo fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai bei pranciškonų vienuoliai.
 
Didysis [[altorius]] - – reikšminga bažnyčios vertybė. Tai didžiausias medinis altorius Lietuvoje. Jis visas yra pagamintas iš medžio, nenaudojant nei [[riedulys|akmens]], nei [[betonas|betono]]. Altoriaus kompozicija - – dviaukštė, 16  m. aukščio ir 8  m pločio. Jame yra įkomponuota 21 skulptūra. [[2004]]–[[2008]]  m. buvo atlikta didžiojo altoriaus restauracija, kuriai beveik pusę milijono litų skyrė valstybė.
 
Bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje [[vargonai]]. Pirmoji žinoma vargonų buvimo vieta  – [[Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia]]. Manoma, kad jau tuomet vargonai buvo nenauji. [[Kaliningradas|Karaliaučiaus]] arba [[Kuršas|Kuršo]] meistrų darbo vargonai buvo suremontuoti ir perdirbti, o ant jų prospekto užrašyti 1744 metai.
 
Po to vargonų prospektas buvo kelis kartus perdažytas, išdekoruotas puošniu polichrominiu tapybiniu dekoru, grindžiamu liaudies tapybos motyvais. [[1899]]  m. į šių vargonų vietą pastatyti nauji.
Bažnyčiai vargonai perduoti [[2001]]  m.
 
[[2003]]  m. restauruota vargonų instrumentinė dalis, [[2004]]  m. atlikti istoriniai ir bibliografiniai tyrimai, atidengta, konservuota ir atnaujinta vargonų korpuso viršutinės dalies fasado ir abiejų pusių durelių ornamentinė polichromija. Vargonų nugarinė dalis ir šonai nuvalyti, atstatytas dažytas paviršius. Popieriniai registrų pavadinimų užrašai konservuoti ir restauruoti, metaliniai vargonų apkaustai nuvalyti ir konservuoti.
 
<gallery>