Varis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 78.61.236.193 (Aptarimas) darytas keitimas 4601509 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30:
Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai. [[Bronza|Bronzą]] mokėta lydyti 2800 pr. m. e. Vidurio [[Europa|Europoje]] varis pradėtas naudoti vėliau už [[Geležis|geležį]].
Senovėje vario rūdos buvo gaunamos [[Kipras|Kipro]] saloje, todėl varis buvo vadinamas „cyprium“, o vėliau „cuprium“.<ref>Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. ''Chemijos pagrindai .'' Kaunas: Technologija, 2006, 248 p. ISBN 9955-25-108-5.</ref><ref>[http://www.kipriukas.lt/kipro_gidas/ Įdomūs faktai apie Kiprą] Nuoroda tikrinta 2014-07-21</ref>
== Charakteristikos ==
eilutė 60 ⟶ 62:
Žmogui per parą reikia ~0,9-2 mg vario. Daug vario turi [[ankštiniai|ankštinių]] šeimos augalai, [[burokėliai]], lapinės [[daržovė]]s, jūros gėrybės, riešutai. [[Lastelė|Ląstelėse]] varis jungiasi su [[baltymai]]s, kai kuriomis organinėmis [[rūgštis|rūgštimis]], yra kai kurių [[fermentas|fermentų]], hemocianino, hemokupreino, nukleoproteidų komponentas, svarbus oksidacijai ir redukcijai, deguonies apykaitai, skatina kraujodarą kaulų čiulpuose. Dėl vario stokos [[varpiniai]] augalai serga chloroze, džiūsta vaismedžių šakų viršūnės, mažėja augalų atsparumas šalčiui, žmogaus ir gyvūnų organizme sutrinka geležies apykaita, kai kurios kitos fiziologinės funkcijos. Didelės vario dozės stuburiniams gyvūnams sukelia [[viduriavimas|viduriavimą]], sutrikdo kvėpavimą, širdies, kepenų darbą, sukelia anemiją.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Vikižodynas|varis|no=T}}
| |||