00:01, 15 liepos 2014 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 439 keitimai Atšauktas naudotojo 84.32.122.120 (Aptarimas) darytas keitimas 4615897 ← Prieš tai darytas keitimas		00:17, 15 liepos 2014 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 520 keitimai rv Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Clay-ss-2005.jpg\|thumb\|250px\|[[Kvarteras\|Kvartero]] molis, [[Estija]].]] '''Molis''' – nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 2 μm (substancija – iki 5μm). Molį daugiausia sudaro hidrosilikatiniai [[mineralas\|mineralai]]. Pagrindinės cheminės medžiagos – [[Silicis\|silicio]] (IV) [[oksidas]] (SiO<sub>2</sub>) ir [[Aliuminis\|aliuminio]] [[oksidas]] (Al<sub>2</sub>O<sub>3</sub>). Molis susidaro iš kitų [[uoliena\|uolienų]], kaip cheminio bei hidroterminio dūlėjimo produktas. Yra išskiriama daugiau kaip 30 įvairių molių, skirstomų į grupes: * kaolinitinis molis – sudarytas iš [[Kaolinitas\|kaolinito]], [[Aliuminis\|Al]]<sub>2</sub>[[Silicis\|Si]]<sub>2</sub>[[Deguonis\|O]]<sub>5</sub>([[Hidroksidas\|OH]])<sub>4</sub> * ilitinis molis – sudarytas iš [[Ilitas\|ilito]], ([[Kalis\|K]], [[Vandenilis\|H]]<sub>3</sub>[[Deguonis\|O]])([[aliuminis\|Al]], [[Magnis\|Mg]], [[Geležis\|Fe]])<sub>2</sub>([[Silicis\|Si]], [[Aliuminis\|Al]])<sub>4</sub>[[Deguonis\|O]]<sub>10</sub>[ [[Hidroksidas\|(OH)]]<sub>2</sub>,([[Vandenilis\|H]]<sub>2</sub>[[Deguonis\|O]])] * smektitinis molis – sudarytas iš [[Montmorilonitas\|montmorilonito]], ([[Natris\|Na]], [[Kalcis\|Ca]])<sub>0.33</sub>([[Aliuminis\|Al]], [[Magnis\|Mg]])<sub>2</sub>[[Silicis\|Si]]<sub>4</sub>[[Deguonis\|O]]<sub>10</sub>([[Hidroksidas\|OH]])<sub>2</sub>'''·'''n[[Vandenilis\|H]]<sub>2</sub>[[Deguonis\|O]] * chloritinis molis – įvairios cheminės sandaros su daug cheminių priemaišų Varvinis molis (arba juostuotas molis), susidarė tarpledynmečiais, kai prieledyniniuose ežeruose sezoniškai sluoksniais nusėsdavo molio dalelės ir aleurito arba smulkaus [[smėlis\|smėlio]] dalelės. Šaltuoju metų laiku, kai ežerus padegdavo ledas, nusėsdavo molis, nes vandens maišymosi procesas sulėtėdavo. Šiltuoju metų laikotarpiu vandens maišymasis vyko sparčiau, todėl telkinio dugne nusėsdavo stambesnės dalelės. Pagal sluoksnių dydžius galima spręsti apie paleoklimatines teritorijos sąlygas. O taip pat pagal sluoksnių skaičių galima nustatyti prieledyninio ežero chronologiją (metų skaičių). <br /> Jei nuosėdose vyrauja mineralų dalelės, didesnės, negu 5 μm, uoliena vadinama [[liosas\|liosu]]. == Rūšys == 5 pagrindinės molio rūšys - – baltasis ({{gr\|Argilla}}), raudonas, geltonas, rausvas, pilkas. == Molis Lietuvoje == Lietuvoje yra daug molio telkinių. Daugiausia eksploatuojamų – [[Limnoglacialinis\|limnoglacialinės]] kilmės (susidariusių prieledyniniuose ežeruose). Taip pat yra keletas telkinių, kur eksploatuojamas [[Triasas\|triaso periodo]] molis. Pastarojo kilmė kol kas neaiški. ~~Marius yra labai geras zmogus~~ Lietuvoje [[2004]] m. išgauta 0,2671 mln. m³ molio. == Panaudojimas == eilutė 27 ⟶ 28: == Savybės == Būdingas moliui savybes (plastiškumą, rišlumą) suteikia mažesnės kaip 0,005 mm dalelės (molingoji substancija). Tyrinėjant pro [[mikroskopas\|mikroskopą]], pastebima jų kristalinė struktūra. Mažesnio grynumo, ypač plastiškesniuose, moliuose yra labai smulkių beformių dalelyčių, atsiradusių iš suirusių kristalų. Jos virto tokiomis, nes vanduo jas toli nunešė iš kilmės vietos iki klodų susidarymo vietos. [[Kaolinas]], randamas arčiau kilmės vietos, yra aiškiai pastebimos kristalinės struktūros ir mažiau plastiškas. Molis sugeria vandenį ir dujas, todėl, būdamas drėgnas, turi specifinį kvapą. Sausas molis įgeria net iki 70 % vandens, dėl to padidėja jo tūris. Be vandens, jis sugeria ir kitokius skysčius, pavyzdžiui, alyvą, dažančias medžiagas ir t. t. Molio tankis apie 2,6 g/cm³. Plastiškas molis limpa palietus, blizga pabraukus. Nuo šalčio ir atodrėkio molis smulkėja. Molio dalelės pasižymi vidiniu sankabumu, todėl, jam išdžiūvus, gaminys pasidaro kietas ir stiprus. Keičiant formą, molio tešloje vyksta vidinis masės sluoksnių slydimas, dėl to ir nesusidaro plyšiai. Toks sluoksnių judėjimas, jiems nesutrūkinėjant, galimas tik tada, kai tarp dalelyčių yra pakankamas sankabumas. Kiekviena plastiškos molio tešlos dalelytė yra padengta vandens plėvele. Prarasdamas tarp dalelyčių esantį vandenį, molis netenka plastiškumo. Smulkesnis molis būna plastiškesnis, nes dalelyčių lietimosi paviršius ir sankabumas tarp jų yra didesni. Norint pagaminti iš tokio molio tešlą, reikia daugiau vandens. Didinant iki tam tikros ribos vandens kiekį tešloje, didėja ir jos plastiškumas. Peržengus šią ribą, tešla įgyja skysčio ypatybes, jos turi būti pašalinamas pamažu, kad nesideformuotų gaminys. Staigiai kaitinamas, molio gabalas subyra į trupinėlius. Degdamas molis įgyja galutinę spalvą. Išdegtas grynas molis esti baltas. Džiūdamas molis traukiasi, ir sumažėja jo tūris. Džiūstant molio gaminiui, likusios tuštumos užsipildo molio dalelytėmis tol, kol viena atsiremia į kitą. Nuo to momento molis nustoja traukęsis ir netenka plastiškumo. Ilgiau džiovinant molį, gaunama akyta masė. Kuo storesnės gaminio sienelės, tuo didesnis būna drėgnumo skirtumas tarp paviršinių ir vidinių gaminio sienelės sluoksnių. Jeigu, džiūstant gaminiui, jo sienelės paviršius greičiau sukietėja, negu vidinė masė (nespėja išdžiūti ir sumažinti tūrį), tai atsiranda vidiniai įtempimai, o tuo pačiu deformacijos ir plyšiai. == Molio skirstymas == Molius priimta skirstyti, atsižvelgiant į jų atsparumą [[Ugnis\|ugniai]]. * didesnis, negu 1580 °C – ugniai atsparūs; * nuo 1350 iki 1580 °C – sunkiai besilydantys; * mažesnis, negu 1350 °C – lengvai besilydantys. Atsparumas ugniai parodo, kokioje temperatūroje kaitinamas molis suminkštėja tiek, kad jo bandinys deformuojasi, veikiamas savo masės. Grynas molis lydosi tik labai aukštoje (apie 1800°) temperatūroje, negrynieji (paprastieji) moliai lydosi maždaug 1200 °C temperatūroje. Molio lydymosi temperatūrą sumažina [[fliusai]] ([[Geležis\|geležies]], [[Kalcis\|kalcio]], [[Kalis\|kalio]], [[Natris\|natrio]] junginiai). Gryni moliai randami ypač retai, visuose gamtoje randamuose moliuose randama pašalinių medžiagų pėdsakų. Praktikoje grynaisiais moliais laikomi tie, kurių priemaišos ryškiau nepakeičia molio savybių.

Molis: Skirtumas tarp puslapio versijų