Klasikinė Graikija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Senovės Graikijos istorija}}
[[Vaizdas:Map Peloponnesian War 431 BC-fr.svg|thumb|300px|right|Graikijos lygos prieš [[Peloponeso karas|Peloponeso karą]] [[431 m. pr. m. e.]] Delo sąjunga ("Atėnų„Atėnų imperija"imperija“) pažymėta geltonai.]]
[[Vaizdas:Map Macedonia 336 BC-fr.svg|thumb|300px|right|Graikija [[336 m. pr. m. e]], po Pilipo II mirties]]
 
'''Klasikinės Graikijos''' laikotarpis - – [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijos istorijos]] periodas, kuris tęsėsi beveik visą [[V a. pr. m. e.|V]]-[[IV a. pr. m. e.]] (nuo Atėnų tironijos nuvertimo [[510 m. pr. m. e.]] iki [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] mirties [[323 m. pr. m. e.]])
 
Jam, nepaisant daugybės karų ir neramumų, yra būdingas ypač didelis [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] civilizacijos suklestėjimas ir pakilimas. Šiuo laikotarpiu gyveno patys žymiausi graikų filosofai, menininkai.
Eilutė 12:
== Graikų-persų karai ==
{{main|Graikų-persų karai}}
 
== Atėnų hegemonija ==
Po persų karų graikų pasaulyje neišvengiamai įsitvirtino [[Atika]] ([[Atėnai]]), kurie paėmė lyderio vaidmenį. Atėnų miestas buvo sparčiai renovuojamas, čia klestėjo menas ir kultūra. [[Periklis]] vadovavo Atikos politikai.
 
Buvo įkurta [[Delo sąjunga]], kuri iš esmės buvo kontroliuojama iš Atėnų, todėl dar vadinama Atėnų imperija.
 
== Peloponeso karas ==
{{main|Peloponeso karas}}
[[Kalijo taika|Kalijo (Callias) taika]], [[449 m. pr. m. e.]] pabaigusi [[Graikų-persų karai|persų karus]], sukėlė nesutarimus tarp Atėnų, kurie tapo Delo sąjungos lyderiai, ir Spartos bei jos vadovaujamos [[Peloponeso lyga|Peloponeso lygos]]. Nesutarimas baigėsi [[Peloponeso karas|Peloponeso karu]] ([[431 m. pr. m. e.|431]]-[[404 m. pr. m. e.]]).
 
Mantinėjos mūšyje Sparta nugalėjo jungtinę Atėnų ir sąjungininkų armiją. Atsinaujinusios kovos grąžino į valdžią karo šalininkus, vadovaujamus [[Alkibiadas|Alkibiado]]. [[415 m. pr. m. e.]] Alkibiadas įtikino Atėnus pasiųsti į [[Sirakūzai|Sirakūzus]], Spartos sąjungininką Sicilijoje, karinę ekspediciją, kuri baigėsi visiška katastrofa.
eilutė 28 ⟶ 30:
 
== Tėbų hegemonija ==
Tėbų generolai [[Epaminondas]] ir [[Pelopidas]] laimėjo lemiamą pergalę Leuktros mūšyje [[371 m. pr. m. e.]] Vietoj Spartos atsirado Tėbų hegemonija. Sparta liko įtakinga jėga ir kai kurie miestai norėjo ją sutriuškinti. Tarp jų buvo Mantinėja ir Tegėja, priklausę [[Arkadija|Arkadijos konfederacijai]]. Mantinėja gavo Atėnų paramą, o Tegėją - – Tėbų. Tėbai laimėjo, bet pergalė buvo trumpalaikė, nes Epaminondas žuvo mūšyje. Tėbai atsisakė ketinimų užimti Peloponesą. Tėbai bandė išlaikyti savo pozicijas, kol juos užtemdė stiprėjanti Makedonija [[346 m. pr. m. e.]]
 
== Makedonijos hegemonija ==
Nors toli šiaurėje buvusi graikiška Makedonija turėjo ryšių su centrinės Graikijos miestais - – valstybėm, ji išlaikė daug archajiškų bruožų. Tokių kaip rūmų kultūra, kuri buvo panašesnė į Mikėnų kultūrą nei to meto Graikijos miestus valstybes.
 
Valdant Pilypui II ([[359 m. pr. m. e.|359]]–[[336 m. pr. m. e.]]) [[Makedonijos regionas|Makedonija]] užėmė [[Ilyrija|ilyrų]], [[Pajonija|pajonų]] ir [[Trakija|trakų]] žemes, o vėliau ėmė plėsti savo įtaką Graikijoje.