Indijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Kultūros ištakos ==
Archeologijos duomenimis, [[III tūkst. pr. m. e.|III]] – [[II tūkst. pr. m. e.]] Indijoje, prieš atvykstant į ją [[arijai|arijams]], buvusi aukšta vietos gyventojų – [[dravidai|dravidų]] – kultūra. Rastos figūrėlės, [[amuletas|amuletai]] liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną, lyg irgalbūt [[Šiva|Šivos]] (vieno populiariausių [[Hinduizmas|hinduizmo]] dievų) prototipą, tam tikras medžių rūšis ([[figa|figą]]), kai kuriuos žvėris ([[tigras|tigrą]], [[dramblys|dramblį]], [[raganosis|raganosį]], [[Jaučiai|jautį]]), kažkokias būtybes, (kurių pusę sudaro žmogus, pusę gyvulys), kai kuriuos simbolius (pvz., lingą, [[svastika|svastiką]]).
 
== Įvairovė ==
Eilutė 10:
 
== Religija ==
Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug [[II tūkst. pr. m. e.|II]] t – mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – [[Vedos]]. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. [[Vedizmas]] neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo [[aukojimas]], kuriam būdingas sudėtingas [[magija|maginis]] ritualas. Keli dievai – [[Agnis]] (Ugnis), [[Djausas]] (Dangus), [[Indra]] (Audra, Griaustinis), [[Prithivė]] (Žemė), [[Rudra]] (Riaumojantysis), [[Sūrja]] (Saulė), [[Vajus]] (Vėjas), [[Varuna]] (Tvarka). [[I tūkst. pr. m. e.]] I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – [[brahmanizmas|brahmanizmą]]. Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus [[siela]] persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus kūną, siela tobulėjanti. Pasiekusi visišką tobulybę, ji susiliejanti su visuotine dvasia [[Brahmanas|Brahmanu]]. Vyriausieji dievai – [[Brahma]], [[Višnus]], [[Šiva]] – sudarė [[Šventoji Trejybė|trejybę]].
 
===Vedų religija ir brahmanizmas===
Apie to paties tūkstantmečio vidurį atsiranda dar dvi religijos – [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Budizmo pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo [[Buda|Sidhartos Gautamos]], praminto Buda. Ankstyvasis budizmas neteikia reikšmės nei ritualui, nei [[teologija]]i ir apsiriboja tik [[moralė]]s ir [[meditacija|meditacijos]] principais. Šios doktrinos pagrindą sudaro „keturios kilniosios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas; 4) yra kelias kančiai įveikti. Budistai medituodami, eidami „kilniuoju aštuongubu keliu“ siekia įveikti tris svarbiausias aistras (geidulį, neapykantą ir klaidingą žinojimą) ir užgesinti savyje troškimą būti. Taip jie panaikins savyje kančią – pasieks [[Nirvana (religija)|nirvaną]]. Džainizmo pavadinimas irgi kilo nuo įkūrėjo – Vardamanos, praminto [[Džina]] (nugalėtoju). Džainizmas nepripažįsta nei dievų, nei demonų, antgamtinėmis būtybėmis laiko tik tobulybę pasiekusius žmones – titankarus. Kaip ir budistai, džainistai siekia nutraukti ryšius su materialiu pasauliu ir pasiekti nirvaną. Tačiau platieji liaudies sluoksniai nesuprato šių sudėtingų religijų ir susiformavo hinduizmas – svarbiausia Indijos religija. Hinduizmas turi tris pagrindines kryptis – [[šaivizmas|šaivizmą]] ir [[vaišnavizmas|vaišnavizmą]]. Hinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleisti Indijoje [[islamas|islamą]], kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo hinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijas. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra hinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.
 
Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug [[II tūkst. pr. m. e.|II]] t – mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausiaseniausias indijojeindiškų literatūra –tekstų korpusas [[Vedos]]. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. [[Vedizmas]] neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo [[aukojimas]], kuriam būdingas sudėtingas [[magija|maginis]] ritualas. Keli dievai – [[Agnis]] (Ugnis), [[Djausas]] (Dangus), [[Indra]] (Audra, Griaustinis), [[Prithivė]] (Žemė), [[Rudra]] (Riaumojantysis), [[Sūrja]] (Saulė), [[Vajus]] (Vėjas), [[Varuna]] (Tvarka). [[I tūkst. pr. m. e.]] I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – [[brahmanizmas|brahmanizmą]]. Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus [[siela]] persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus kūną, siela tobulėjanti. Pasiekusi visišką tobulybę, ji susiliejanti su visuotine dvasia [[Brahmanas|Brahmanu]]. Vyriausieji dievai – [[Brahma]], [[Višnus]], [[Šiva]] – sudarė [[Šventoji Trejybė|trejybę]].
 
===Budizmas ir džainizmas===
 
Apie to paties tūkstantmečio vidurį atsiranda dar dvi religijos – [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Budizmo pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo [[Buda|Sidhartos Gautamos]], pramintovadinamo Buda. Ankstyvasis budizmas neteikia reikšmės nei ritualui, nei [[teologija]]i ir apsiriboja tik [[moralė]]s ir [[meditacija|meditacijos]] principais. Šios doktrinos pagrindą sudaro „keturios kilniosiostauriosios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas; 4) yra kelias kančiai įveikti. Budistai medituodami, eidamiremdamiesi „kilniuoju„kilniojo aštuongubuaštuonlinkio keliu“kelio“ mokymu siekia įveikti tris svarbiausias aistras (geidulį, neapykantą ir klaidingą žinojimą) ir užgesinti savyje troškimą būti. Taip jie panaikins savyje kančią – pasieks [[Nirvana (religija)|nirvaną]]. Džainizmo pavadinimas irgi kilo nuo įkūrėjo – Vardamanos, pramintovadiamo [[Džina]] (nugalėtoju). Džainizmas nepripažįsta nei dievų, nei demonų, antgamtinėmis būtybėmis laiko tik tobulybę pasiekusius žmones – titankarus. Kaip ir budistai, džainistai siekia nutraukti ryšius su materialiu pasauliu ir pasiekti nirvaną. Tačiau platiejišios liaudies sluoksniai nesuprato šių sudėtingų religijų ir susiformavo hinduizmas – svarbiausia Indijos religija. Hinduizmas turi tris pagrindines kryptis – [[šaivizmas|šaivizmą]] ir [[vaišnavizmas|vaišnavizmą]]. Hinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleistireligijos Indijoje [[islamas|islamą]],netapo kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo hinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijasvyraujančiomis. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra hinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.
 
===Hinduizmas===
 
Hinduizmas turi tris pagrindines kryptis – [[šaivizmas|šaivizmą]] ir [[vaišnavizmas|vaišnavizmą]]. Hinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleisti Indijoje [[islamas|islamą]], kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo hinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijas. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra hinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.
 
== Filosofija ==
{{main|Indijos filosofija}}
Indų [[filosofija]] vystėsi nepriklausomai nuo vakarietiškosVakarų filosofijos. Joje skiriami trys periodai.
# Vedų periodo ([[1500 m. pr. m. e.|1500]]–[[500 m. pr. m. e.]]) metu buvo manoma, kad viso kosmoso pagrinde yra viena Būtybė, kuriai padeda žmogiški herojai, turintys dieviškųjų savybių. Pasaulio pagrindą sudaro ugnis, vanduo ir maistas, žmogaus prigimtį – budėjimas, sapnai, gilus miegas, dvasios galia ir penkios juslės. Pasaulio likimas priklauso nuo dorinės žmogaus vertės.
# Klasikinio periodo ([[500 m. pr. m. e.]] – [[1000]] m. e. m.) metu susikuria įvairios filosofinės ir teologinės pažiūros. Iškyla brahmanizmas su savoir 6 ortodoksinėmortodoksinės sistemomissistemos. Šalia jų yra ir trys priešingos – budizmas, Čarvakosdžainizmas mokslasir beiČarvakos džainizmasmokykla.
# Naujųjų laikų (po [[1000]] m. e. m.) filosofijai daro įtakos Višnaus ir Šivos teologija ir islamo filosofija. Iš vienos pusės buvo stengiamasi atnaujinti senąją mąstymo tradiciją, kita kitos pusėsvertus, pradėjostebima skverbtisVakarų vakarietinėfilosofijos filosofijaįtaka.
 
== Literatūra ==
Senosios Indijos dvasinė ir materialinė kultūra, jos raida atsispindi rašytiniuose paminkluose. Indų literatūra yra labai sena ir įvairi, ji skirstoma į tris periodus:
:# religinėReliginė literatūra [[vedos|vedų]] (senojo [[sanskritas|sanskrito]]) kalba;
:# klasikinėKlasikinė literatūra, kurioje vyrauja klasikinėklasikinis sanskrito kalba[[sanskritas]];
:# naujojiNaujoji literatūra, įvairi turiniu, berašoma toregioninėmis reiškiasi bent šešiolika kalbųkalbomis.
 
# Indijos literatūros vediškasis laikotarpis (3000–[[500 m. pr. m. e.]]) pasižymi religine anonimiška kūryba. Šiam laikotarpiui atstovauja keturios Vedos su priedais (Bramanomis, Aranijakomis, Upanišadomis), sudarančios šruti (dieviškąjį pavidalą), ir Upavedos, Vedangos ir sutros, kurios sudaro smriti (žmogiškąjį patirimą). Vedos – tai išminties giesmių rinkiniai. Šios giesmės buvo perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ištisus amžius. Tikintieji indai vedas laiko dievų apreikštu, amžinu išminties šaltiniu.
# Klasikinis Indijos literatūros laikotarpis ([[500 m. pr. m. e.]] – [[1800]] m. e. m.) pasižymi klasikinės sanskrito kalbos vyravimu. Vieni iš seniausių mus pasiekę [[sanskritas|sanskrito kalba]] parašyti kūriniai yra indų epinės poemos [[Ramajana]] bei [[Mahabharata]]. Pavyzdžiui, Mahabharata yra ilgiausia pasaulyje poema, susidedanti iš 220 tūkst. šešiolikaskiemenių eilučių. Jos autoriumi yra laikomas Krišnadvaipajana, pramintas Vjasa. Tiek Mahabharata, tiek Ramajana yra laikomos šventomis poemomis – už jų skaitymą yra atleidžiamos visos nuodėmės
# Naujoji literatūra yra labai jauna. Šioje literatūroje nebevyrauja sankrito kalba kaip kad buvo anksčiau. Garbingiausiu naujosios literatūros atstovu yra laikomas genialus poetas, rašytojas ir vertėjas [[Subramania Bharathi]]. Jo kūryba turėjo didelę įtaką indų kovoms už nepriklausomybę.
 
== Muzika ==
[[Indų muzika]] pasižymi muzikos stilių ir formų įvairove. Apima klasikinę, religinę, teatro, šokio ir šiuolaikinę populiariąją (daugiausia kinofilmų) muziką.
Liejasi keistos melodijos, vinguriuoja po Indiją. Muzika, anot indų, dievų dovana žmonėms, dievų kalba, duota geriau suprasti save, išgirsti dangaus balsus. GamtaSakoma, išmokėjog Rytų žmogų muzikos išmokė gamta. Indai kūrė muziką garsais, paimtais iš gyvosios gamtos, o ne iš besielių daiktų – mėgdžiojo gyvulius, paukščius. Septynios gaidos: sa, ri, ga ma, pa, dha, ni. Indija pagrįstai gali vadintis pasaulio [[muzika|muzikos]] tėvyne. Traktatai apie muziką Indijoje buvo rašomi jau gilioje senovėje, tais laikais, kai Vakarų kultūros apskritai nebūta. Indų melodija, sukurta pagal griežtą schemą, vadinasi [[raga]]. Kad būtų aiškiau, indaiIndai ragą įsivaizduoja karaliumi, turinčiu penkias žmonas – ragines, kurių kiekviena dar po aštuonis vaikus – raginukus. Todėl raga lyg visa karaliaus, valdovo, Dievo giminė.
Skiriama Šiaurės Indijos – Hindusthani, ir Pietų Indijos – Karnataka muzika. Pastarosios pradininkas [[Purandara dasa|Purandara Dasa]] (1480(94?)–1564). Žymiausias Pietų Indijos Karnataka stiliaus kompozitorius – [[Tjagaradža]] (1767–1847) .
 
eilutė 41 ⟶ 50:
 
== Vestuvės ==
Indija didelė, irIndijoje [[vestuvės|vestuvių]] papročiai joje įvairuoja, bet kai kas yra ir bendroįvairūs. Prieš vestuves indams būtinos vienuolika apeigų: piršlybos, dviejų dalių [[horoskopas|horoskopų]] sudarymas ir jų palyginimas, laimingos dienos pagal dangaus šviesulius pasirinkimas, [[ožys|ožio]] aukojimas, svečių kvietimas, [[altorius|altoriaus]] statymas (turtingieji jį daro iš gėlių), pašventintų molinių puodukų vedybų ceremonijai pirkimas, aukojimas šeimos dievams, dovanų įteikimas jaunojo ir jaunosios tėvams… Vykstant į jaunosios namus, pirma jauniko sėdi berniukas, dažnai jauniausias brolis. Jo vaidmuo vestuvių apeigose – atbaidyti piktąsias dvasias, o vėliau, jeigu jaunikis mirtų, neleisti našlei likti beteise – tapti jos vyru, jos vaikams tėvu. Tikslų vestuvių apeigų laiką numato [[astrologija|astrologai]], kai kada net vidurnaktį. Vestuvių dieną jaunieji nevalgo. Septynetą kartų septyniais žingsniais apeina jaunieji šventąją ugnį, sustiprindami santuoką, pagerbia dievą [[Agnis|Agnį]]. Jaunoji dar apeina apie jaunąjį, lyg apsaugodama jį nuo blogio, lyg pasižadėdama sergėti. Indiškos vestuvės – kaip gamta pavasarį, rodos, kvepia, masina. Suburia žmones bendram džiaugsmui, dainai, leidžia nors trumpam užmiršti nelengvą, vargingą kasdienybę, kovą už duoną, už teisę gyventi.
 
== Šokis ==