Indijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
== Kultūros ištakos ==
Archeologijos duomenimis, [[III tūkst. pr. m. e.|III]] – [[II tūkst. pr. m. e.]] Indijoje, prieš atvykstant į ją [[arijai|arijams]], buvusi aukšta vietos gyventojų – [[dravidai|dravidų]] – kultūra. Rastos figūrėlės, [[amuletas|amuletai]] liudija, kad tuo metu vietiniai gyventojai garbino Deivę Motiną,
== Įvairovė ==
Eilutė 10:
== Religija ==
Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug [[II tūkst. pr. m. e.|II]] t – mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta seniausia indijoje literatūra – [[Vedos]]. Todėl ir pirmoji išsivysčiusi Indijos religijos forma vadinama vedizmu. [[Vedizmas]] neturėjo šventyklų, dievų atvaizdų, svarbiausia kulto apeiga buvo [[aukojimas]], kuriam būdingas sudėtingas [[magija|maginis]] ritualas. Keli dievai – [[Agnis]] (Ugnis), [[Djausas]] (Dangus), [[Indra]] (Audra, Griaustinis), [[Prithivė]] (Žemė), [[Rudra]] (Riaumojantysis), [[Sūrja]] (Saulė), [[Vajus]] (Vėjas), [[Varuna]] (Tvarka). [[I tūkst. pr. m. e.]] I pusėje vedizmas pamažu transformuojasi į naują religiją – [[brahmanizmas|brahmanizmą]]. Pavadinimas kilo iš ritualinių tekstų – brahmanų – rinkinio. Rėmėsi tomis pačiomis vedų knygomis, kaip ir vedizmas, tik kitaip jas traktavo. Pagal brahmanizmą, mirusio žmogaus [[siela]] persikelia į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereinama į aukštesnę padėtį užėmančio žmogaus kūną, siela tobulėjanti. Pasiekusi visišką tobulybę, ji susiliejanti su visuotine dvasia [[Brahmanas|Brahmanu]]. Vyriausieji dievai – [[Brahma]], [[Višnus]], [[Šiva]] – sudarė [[Šventoji Trejybė|trejybę]].▼
===Vedų religija ir brahmanizmas===
Apie to paties tūkstantmečio vidurį atsiranda dar dvi religijos – [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Budizmo pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo [[Buda|Sidhartos Gautamos]], praminto Buda. Ankstyvasis budizmas neteikia reikšmės nei ritualui, nei [[teologija]]i ir apsiriboja tik [[moralė]]s ir [[meditacija|meditacijos]] principais. Šios doktrinos pagrindą sudaro „keturios kilniosios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas; 4) yra kelias kančiai įveikti. Budistai medituodami, eidami „kilniuoju aštuongubu keliu“ siekia įveikti tris svarbiausias aistras (geidulį, neapykantą ir klaidingą žinojimą) ir užgesinti savyje troškimą būti. Taip jie panaikins savyje kančią – pasieks [[Nirvana (religija)|nirvaną]]. Džainizmo pavadinimas irgi kilo nuo įkūrėjo – Vardamanos, praminto [[Džina]] (nugalėtoju). Džainizmas nepripažįsta nei dievų, nei demonų, antgamtinėmis būtybėmis laiko tik tobulybę pasiekusius žmones – titankarus. Kaip ir budistai, džainistai siekia nutraukti ryšius su materialiu pasauliu ir pasiekti nirvaną. Tačiau platieji liaudies sluoksniai nesuprato šių sudėtingų religijų ir susiformavo hinduizmas – svarbiausia Indijos religija. Hinduizmas turi tris pagrindines kryptis – [[šaivizmas|šaivizmą]] ir [[vaišnavizmas|vaišnavizmą]]. Hinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleisti Indijoje [[islamas|islamą]], kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo hinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijas. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra hinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.▼
▲Daug daugiau žinoma apie arijų, maždaug [[II tūkst. pr. m. e.|II]] t – mečio viduryje įsibrovusių į Indiją, religiją. Žinių teikia arijų sukurta
===Budizmas ir džainizmas===
▲Apie to paties tūkstantmečio vidurį atsiranda dar dvi religijos – [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Budizmo pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo [[Buda|Sidhartos Gautamos]],
===Hinduizmas===
Hinduizmas turi tris pagrindines kryptis – [[šaivizmas|šaivizmą]] ir [[vaišnavizmas|vaišnavizmą]]. Hinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleisti Indijoje [[islamas|islamą]], kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo hinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijas. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra hinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.
== Filosofija ==
{{main|Indijos filosofija}}
Indų [[filosofija]] vystėsi nepriklausomai nuo
# Vedų periodo ([[1500 m. pr. m. e.|1500]]–[[500 m. pr. m. e.]]) metu buvo manoma, kad viso kosmoso pagrinde yra viena Būtybė, kuriai padeda žmogiški herojai, turintys dieviškųjų savybių. Pasaulio pagrindą sudaro ugnis, vanduo ir maistas, žmogaus prigimtį – budėjimas, sapnai, gilus miegas, dvasios galia ir penkios juslės. Pasaulio likimas priklauso nuo dorinės žmogaus vertės.
# Klasikinio periodo ([[500 m. pr. m. e.]] – [[1000]] m. e. m.) metu susikuria įvairios filosofinės ir teologinės pažiūros. Iškyla brahmanizmas
# Naujųjų laikų (po [[1000]] m. e. m.) filosofijai daro įtakos Višnaus ir Šivos teologija ir islamo filosofija. Iš vienos pusės
== Literatūra ==
Senosios Indijos dvasinė ir materialinė kultūra, jos raida atsispindi rašytiniuose paminkluose. Indų literatūra yra labai sena ir įvairi, ji skirstoma į tris periodus:
:#
:#
:#
# Indijos literatūros vediškasis laikotarpis (3000–[[500 m. pr. m. e.]]) pasižymi religine anonimiška kūryba. Šiam laikotarpiui atstovauja keturios Vedos su priedais (Bramanomis, Aranijakomis, Upanišadomis), sudarančios šruti (dieviškąjį pavidalą), ir Upavedos, Vedangos ir sutros, kurios sudaro smriti (žmogiškąjį patirimą). Vedos – tai išminties giesmių rinkiniai. Šios giesmės buvo perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ištisus amžius. Tikintieji indai vedas laiko dievų apreikštu, amžinu išminties šaltiniu.
# Klasikinis Indijos literatūros laikotarpis ([[500 m. pr. m. e.]] – [[1800]] m. e. m.) pasižymi klasikinės sanskrito kalbos vyravimu. Vieni iš seniausių mus pasiekę [[sanskritas|sanskrito kalba]] parašyti kūriniai yra indų epinės poemos [[Ramajana]] bei [[Mahabharata]]. Pavyzdžiui, Mahabharata yra ilgiausia pasaulyje poema, susidedanti iš 220 tūkst. šešiolikaskiemenių eilučių. Jos autoriumi yra laikomas Krišnadvaipajana, pramintas Vjasa. Tiek Mahabharata, tiek Ramajana yra laikomos šventomis poemomis – už jų skaitymą yra atleidžiamos visos nuodėmės
# Naujoji literatūra yra labai jauna
== Muzika ==
[[Indų muzika]] pasižymi muzikos stilių ir formų įvairove. Apima klasikinę, religinę, teatro, šokio ir šiuolaikinę populiariąją (daugiausia kinofilmų) muziką.
Skiriama Šiaurės Indijos – Hindusthani, ir Pietų Indijos – Karnataka muzika. Pastarosios pradininkas [[Purandara dasa|Purandara Dasa]] (1480(94?)–1564). Žymiausias Pietų Indijos Karnataka stiliaus kompozitorius – [[Tjagaradža]] (1767–1847) .
eilutė 41 ⟶ 50:
== Vestuvės ==
== Šokis ==
| |||