00:48, 10 gruodžio 2006 versija taisyti Escarbot (aptarimas \| indėlis) Botai 43 007 keitimai S robotas Pridedama: pt:Teatro do absurdo, uk:Театр абсурду ← Prieš tai darytas keitimas		21:40, 16 gruodžio 2006 versija taisyti anuliuoti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai papildymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Absurdo drama''' (dar vadinama ''antidrama'', ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra avangardistinė [[dramaturgija\|dramaturgijos]] ir [[teatras\|teatro]] šaka, atsiradusi [[XX amžius\|XX a.]] viduryje [[Europa\|Europoje]] ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo [[Prancūzija\|Prancūzijoje]]. '''Absùrdo dramà''' (dar vadinama ''absurdo teatru, antiteatru, nihilistiniu teatru'') yra dramaturgijos šaka, atsiradusi XX a. viduryje Europoje ir susilaukusi ypač didelio pasisekimo Prancūzijoje. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę. Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu\|A. Kamiu]] kūrybą, kurio absurdo filosofija išdėstyta esė „[[Sizifo mitas]]”. Jai būdinga dekoracijų nebuvimas, kaukės, choras. Dramoms imami kūriniai atitikdavo antikinius siužetus. Absurdo drama reiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas. Dramose gausu absurdiškų situacijų, dialogai nerišlūs, veikėjų personažai prieštarauja logikai. Scenoje judesiai mechaniški, dialogai beprasmiai, į žmogų žiūrima kaip į marionetę. Būties tragizmas atsiskleidžia per komizmą. Vyrauja tragikomedijos žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas kluoniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai. Absurdo drama perėmė [[siurrealizmas\|siurrealizmo]], [[dadaizmas\|dadaizmo]], [[ekspresionizmas\|ekspresionizmo]] [[drama\|dramų]] principus. Sąmoningai atmetami pagrindiniai dramos požymiai: nuoseklus veiksmas, konfliktas, charakteriai. Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau visi rašė prancūziškai: [[Samuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''), [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov''). Absurdo dramos pagrindas – prancūzų rašytojo ir filosofo [[Žanas Polis Sartras\|Žano Polio Sartro]] (''Jean-Paul Charles Aymard Sartre'') [[egzistencializmas\|egzistencinė]] teorija ir prancūzų rašytojo [[Alberas Kamiu\|Albero Kamiu]] (''Alberas Kamiu'') tragiškasis [[humanizmas]], gailestis dėl žmonių susvetimėjimo. Egzistencialistų dramose idėjos įrodinėjamos [[logika\|loginiu]] mąstymu ir racionaliais veikėjų charakteriais, o absurdo dramaturgai jas atskleidžia absurdiškomis situacijomis, nerišliu dialogu, sveikam protui prieštaraujančiais personažų paveikslais. Absurdo dramaturgų dėmesys nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą keisti nusistovėjusią tvarką, į gyvenimo beprasmybę, individo vienatvę ir žmonių nekomunikabilumą. Absurdo drama išreiškia būties absurdiškumą, asmenybės vienatvę, žmonių bendravimo problemas. ~~{{liter-stub}}~~ Dramos idėja atskleidžiama absurdiškomis, paradoksaliomis situacijomis. Spektakliai sąlygiški, statiški - veikėjai sėdi, dažnai kalbasi apie nieką ir nesusikalba. [[dialogas\|Dialogai]] nerišlūs, beprasmiai, prieštaraujantys logikai. Scenoje judesiai mechaniški, primenantys [[lėlių teatras\|lėlių teatro]] marionečių judesius, [[pantomima\|pantomimą]], [[mimika\|mimiką]], [[gestų kalba\|\|gestus]], kalbos [[intonacija\|intonaciją]]. Į žmogų žiūrima taip pat, kaip į marionetę. Būties tragizmas atskleidžiamas per komizmą. Vyrauja [[tragikomedija\|tragikomedijos]] žanras, personažų dialogams ir judesiams būdingas klouniškumas, tačiau šie elementai perteikiami tragiškai. Absurdo dramos pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai [[Eženas Jonesku]] (''Eugen Ionescu''), [[Samuelis Beketas]] (''Samuel Beckett''). Dauguma žymiausių autorių nebuvo prancūzai, tačiau rašė prancūziškai: [[Žanas Ženė]] (''Jean Genet'') ir [[Artūras Adamovas]] (''Arthur Adamov''). Ypač didelę svarbą turėjo [[Alberas Kamiu\|A. Kamiu]] kūryba, kurio absurdo [[filosofija]] išdėstyta [[esė]] „[[Sizifo mitas]]”. Jai būdinga [[dekoracija\|dekoracijų]] nebuvimas, [[kaukė\|kaukės]], [[choras]]. Dramoms imami kūriniai atitikdavo [[antika\|antikinius]] siužetus. Absurdo teatro kūrėjai rėmėsi [[viduramžiai\|viduramžių]] [[misterija\|misterijomis]], italų kaukių [[komedija\|komedijomis]], anglų absurdo [[poezija]]. [[Category:Literatūros žanrai]]

Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų