James Joyce: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rolandasp (aptarimas | indėlis)
Eilutė 40:
Nuo [[1898]] m. iki [[1902]] m. Dublino Jėzuitų Universitete studijavo filosofiją ir kalbas bei pagarsėjo kaip apsiskaitęs polemikas. Studijuodamas kūrė trumpus prozos kūrinius, vadinamąsias epifanijas, rašė eilėrasčius, kai kuriems sukurdavo muziką, išversdavo į [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]], sukūrė dramą. Baigęs universitetą, išvyko iš Airijos į [[Paryžius|Paryžių]]. Čia pradėjo medicinos studijas, bet dėl pinigų trūkumo turėjo jas nutraukti. Mirus motinai, [[1903]] m. Džeimsas Džoisas grįžo atgal į Airiją, kur išspausdino daug eilėraščių ir pradėjo rašyti pirmąjį prozos kūrinį „Dubliniečiai“, skirtą miesto bei jo gyventojų dvasiniam ir moraliniam sąstingiui. Tuo metu susipažino su būsimąja žmona [[Nora Barnakl]] (Nora Barnacle), vėl išvyko iš Airijos ir gyveno su ja Ciuriche bei [[Triestas|Trieste]].
 
[[1905]] m. Džoisams gimė sūnus Džordžas, o [[1907]] m. – dukra Liucija. Privačiai mokydamas [[anglų kalba|anglų kalbos]], Dž. Džoisas užbaigė „Dubliniečius“, tačiau rasti leidėją penkiolikai niūrių istorijų nesisekė. Trieste išleido eilėrasčių rinkinį „[[Kamerinė muzika]]“ („Chamber Music“) ir rašė romaną „Jaunojo menininko portretas“ (išleistas 1916 m. [[Niujorkas|Niujorke]]). Nuo [[1918]] m. Niujorko žurnale „[[The Little Review]]“ pradėtos spausdinti „Uliso“ ištraukos. Šį kūrinį jis rašė nuo ketverius metus – nuo 1914-ųjų. Ilgą laiką Britanijoje ir [[JAV]] dėl nešvankumo uždraustas romanas buvo išleistas Paryžiuje 1922 m. „Ulisas“ sukėlė protestų bangą – Niujorko paštas sudegino 2000 knygos egzempliorių, dar kelis šimtus konfiskavo Anglijos muitinė. [[1920]] m. Dž. Džoisas apsigyveno Paryžiuje ir pradėjo rašyti „Finegano budynę“. Vienam iš sunkiausiai skaitomų bei analizuojamų pasaulio romanų jis paskyrė 15 metų. [[1940]] m. pabėgo iš Paryžiaus ir apsistojo pas draugus provincijoje. Mirė 1941 m. sausio 13 d. Ciuriche.
 
== Darbai ==