Vikipedija

Vikipedija:Forumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Eilutė 1 014:
Esu Lenkijos Ambasados Vilniuje atstove spaudai
 
=Enciklopedija jums=
== Kviečiu jungtis prie Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui ==
 
Kada atsirado pirmieji burlaiviai?
Enciklopedija kuriama naudojantis [[Atvirasis kodas|atvirojo kodo]] Viki technologija, kuri leidžia enciklopedijos straipsnius rašyti kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui, tačiau paruošti straipsniai bus peržiūrimi tos srities specialistų arba tematikos atsakingų redaktorių.
 
Pirmieji buriniai laivai jūromis plaukiojo jau prieš 5000 metų. Maždaug prieš 4000 metų pietinėje Viduržemio jūros dalyje plaukioję laivai turėjo vieną stačiakampę burę. Tai buvo paprasti vienstiebiai laivai. Šiaurės Europoje, kur pakrantėse dažnai pučia stiprūs vėjai, laivų statyba buvo patobulinta. Ypač įspūdingai atrodė vikingų laivai, kurie išsiskyrė įdomiomis formomis. Jie buvo varomi burėmis ir irklais ir daugiausia plaukiojo šiauriniuose Europos vandenyse. Tačiau tik Vakarų Europoje labai ištobulėjo didelių laivų statyba.
'''Kviečiame''' visus norinčius '''[http://lietuvai.lt/wiki/Specialus:Prisijungimas įsijungti]''' į bendrą veiklą '''ir''' net '''tapti''' savo '''tematikos redaktoriais'''. Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.
 
Kodėl kelionė aplink pasaulį buvo tokia reikšminga?
Redaguoti gali kiekvienas užsiregistravęs, pastebėjęs klaidą straipsnio turinyje. Šie nedideli apribojimai taikomi tam, kad „Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui“ straipsnių turinys būtų patikimas, pagrįstas šaltiniais ir apsaugotas nuo vandalizmo, ko deja, nepavyksta išvengti kitoms atvirojo kodo enciklopedijoms.
 
Kelionė aplink pasaulį tvirtai įrodė, kad Žemė tikrai apvali ir mokslininkų apskaičiavimai buvo teisingi. Taip pat buvo patvirtinta, jog Kristupas Kolumbas surado jūrų kelią ne į Indiją [Aziją], bet atrado iki tol nežinomą Amerikos žemyną. Taigi buvo įrodyta, kad Žemė kur kas didesnė nei manyta ir kad žemynus skiria vandenynai.
'''Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui''' siekia vienoje vietoje sujungti informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose žinynuose, mokslo darbuose, žodynuose, bibliotekų ir muziejų saugyklose, kuri gali būti skelbiama pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ir/ar pagal [[Creative Commons]] autorinių teisių licencijas. Šios Enciklopedijos pagrindu netgi galėtų tapti Didysis lietuvių kalbos žodynas, kurio autorinių teisių savininku skelbiasi Lietuvių kalbos institutas, nors jį sudarant dalyvavo tūkstančiai ne tik instituto mokslininkų. Enciklopedijos forma ir galimybė taikyti vidines nuorodas bei kategorijas suteiktų visiškai kitas galimybes skelbiant Lietuvių liaudies pasakas, dainas, šokius ir kitą kultūros paveldą, leistų atverti jį plačiosioms masėms. Atskiroje Enciklopedijos svetainėje autoriai galės skelbti ir savo mokslinius darbus, kurie kaip šaltinis galės būti naudojami rašant Enciklopedijos straipsnius.
 
Kas atrado Šiaurės ašigalį?
'''Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui''' straipsnius naudojant kituose darbuose būtina kaip šaltinį nurodyti Enciklopediją, o jeigu panaudojama iliustracija – nurodyti ir jos autorių.
 
Kuris nuotykių ieškotojas pirmasis atrado Šiaurės ašigalį, yra prieštaringų nuomonių. Norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas [Roald Amundsen, 1872-1928] suplanavo kelionę į Šiaurės ašigalį, tačiau išgirdęs, kad jį jau pasiekė Robertas Piris [Robert Peary, 1856-1920], pakeitė planus ir nusprendė keliauti į Pietų ašigalį. Taigi Amundsenas buvo pirmasis žmogus, apsilankęs Pietų ašigalyje, o 1926 metais dirižabliu „Norge“ pasiekė Šiaurės ašigalį.
Prisiimant atsakomybę ir supratimą, kad už lietuviškos informacijos rūpestį ir saugojimą Žemės rutulyje atsakomybė ir pareiga yra skirta Lietuvai - '''Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui''' medžiaga bus saugoma talpiuose '''<u>Lietuvoje esančiuose serveriuose</u>'''.
 
Kas atrado Australiją?
Šiuo metu '''Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui''' straipsnių kiekis jau viršijo <font color="#C58917"><big><big>'''2 250 000'''</big> (Jau virš dviejų milijonų dviejų šimtų penkiasdešimt tūkstančių!!!!)</big></font> [http://lietuvai.lt/wiki/Specialus:Statistika (žr.)]. '''Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui''' savo straipsniu skaičiumi smarkiai auga.
 
Vietiniai Australijos gyventojai, dar vadinami aborigenais, į šį kraštą atkeliavo maždaug prieš 50 000 metų. Tyrinėtojai buvo įsitikinę, kad jie atkeliavo iš Azijos anuomet buvusiu sausumos keliu. Kai Australiją atrado ir geriau ištyrinėjo, ši nuomonė nebuvo vienareikšmiškai patvirtinta. dar 1292 metais į pietus nuo Javos esantį žemyną paminėjo Markas Polas [Marco Polo]. Bet jį tik XVI amžiuje veikiausai pasiekė ispanų ir portugalų jūrininkai. Tačiau pirmuoju šio žemyno atradėju laikomas olandų keliautojas Viljamas Jansas [Willem Jansz, apie 1570-1630]. Australija pradėta tyrinėti XVII amžiaus pradžioje.
--{{Naudotojas:Vpovilaitis/sign|Vpovilaitis}} 17:15, 4 liepos 2014 (EEST)
 
Kas burlaiviu apiplaukė aplink pasaulį?
 
Fernandas Magelanas [Ferando de Magallanes, 1480-1521], portugalų jūrų keliautojas, tarnavęs Ispanijos karalystei, vadovavo pirmajai kelionei aplink pasaulį. 1519 metais jis pradėjo savo kelionę iš Ispanijos ir penkiais laivais patraukė vakarų link. Magelanas perplaukė Atlanto ir Ramųjį vandenynus ir 1521 metais atrado Filipinus, tačiau pats per šią kelionę žuvo. Po Magelano žūties pradėtą ekspediciją užbaigė laivo kapitonas Sebastijanas Elkanas [Sebastian Elcano] ir 1522 metais tik vienu laivu grįžo į Ispaniją.
Pridėti temą
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Forumas"