ŠŠ Kovas Kaunas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Svetys (aptarimas | indėlis)
Svetys (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20:
== Istorija ==
 
[[1921 m.|1921]] m. [[Šančiai|Šančių]] jaunuolių būrelis susiburia į futbolo komandą, kurios siela tampa [[Juozas Sabaliauskas]]. Ji pradžioje buvo taip ir vadinama - ''"Sabaliausko komanda"''. Ši Sabaliausko Šančių komanda [[1922 m.|1922]] m. prijungiama prie [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga|Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos]], atskiro [[Šančiai|Šančių]] skyriaus vardu. Jaunas skyrius darbštumo ir ryžtingumo pastangomis tais pačiais [[1922 m.]] [[Lietuvos futbolo čempionatas|Lietuvos futbolo pirmenybėse]] užima antrąją vietą. Bet nesutarimai su [[LFLS]] centru priverčia šį klubą likviduoti. Todėl [[1923]] m. [[kovo 11]] d. įkuriamas visiškai kitas - naujas [[Šančiai|Šančių]] klubas, pavadintas „Kovo“ vardu. Pirmąją klubo valdybą sudarė: pirmininkas [[Stasys Janušauskas]] ir nariai [[Valerijonas Balčiūnas]], [[Juozas Sabaliauskas]], [[Stasys Gronskis]] ir [[Artūras Dromelis]]. Jau po metų klubas tris kartus iš eilės ([[1924 m.]], [[1925 m.]] ir [[1926 m.]]) tampa [[Lietuvos futbolo čempionatas|Lietuvos futbolo meisteriu]]. [[1927 m.]] dėl konflikto, netikėtai kilusio Kaune švenčiant komandos pergalę, policininko šūviais mirtinai sužeidžiamas vienas iš brolių Sabaliauskų - [[Stasys Sabaliauskas]], tuo metu geriausias Lietuvos futbolo puolėjas. Klubas netenka dar vieno stipraus žaidėjo, kai per rungtynes su [[Makabi Kaunas|Makabi]] centro gynėjui [[Juozas Žukauskas|Juozui Žukauskui]] lūžta koja. Dar kitas nepamainomas puolėjas [[Jaroslavas Citavičius]] su tėvais emigruoja į [[Brazilija|Braziliją]], o vartininkas [[Valerijonas Balčiūnas]] palieka komandą ir visiškai pasitraukia iš futbolo. Likęs be kelių pagrindinių žaidėjų klubas buvo priverstas ieškotis paramos. [[1931 m.]] pavasarį klubas prisijungia prie Šančių [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulių]] būrio ir pasivadina ''"Šančių šaulių Kovu"''. Šis pokytis klubui padeda atsigauti, į jį ateina naujų vadovų, žaidėjų, ir klubo meistriškumo lygis sparčiai ima kilti. [[1933 m.]] švenčiant 10-metį klubas vėl tampa Lietuvos futbolo meisteriu. Prie šio klubo atsigavimo ypač daug prisidėjo jo pirmininkas A. Pankratovas. Daug metų klubui vadovavo L. Kieliauskas. Klubas žaidė su [[Latvijos futbolo klubai|Latvijos]], [[Estijos futbolo klubai|Estijos]], [[Čekoslovakijos futbolo sistema|Čekoslovakijos]], [[Vengrijos futbolo klubai|Vengrijos]], [[Austrijos futbolo klubai|Austrijos]] ir kitų užsienio šalių klubinėmis komandomis. Paskutiniu klubo pirmininku buvo A. Pankratovas. Klubas taip pat turėjo dvi ledo ritulio, stipriąstiprias vyrų ir moterų krepšinio komandąkomandas. Kultivavo boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Per 23 sezonus futbolo komanda žaidė 218 rungtynes, 109 iš jų laimėjo, 36 baigė lygiomis ir 73 pralaimėjo. Bendras įvarčių santykis 524:379. Lietuvos meisteriu buvo 6 kartus, vicemeisteriu - 4 kartus. [[1923]] m. buvo užėmęs trečią vietą. Geriausieji ''"Šašakovo"'' (kaip populiariai buvo vadinamas) žaidėjai dažnai buvo kviečiami į [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos futbolo rinktinę]], kurioje ilgam įsitvirtindavo. Karo metais pražuvo klubo archyvas, sporto trofėjai.
 
Sovietams okupavus Lietuvą klubas reformuotas į [[Lokomotyvas Kaunas|geležinkeliečių komandą „Lokomotyvas“]].