Hesi koridorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 059 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 16 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1052359.)
No edit summary
{{Regionasd
[[Vaizdas:China Gansu.svg|thumb|240px|Gansu provincija, didele dalimi sutampanti su Hesi koridoriumi]]
| Spalva = #F0E68C
 
| Tipas = Rytų Azijos istorinis regionas
| Pavadinimas = Hesi koridorius 河西走廊
| Foto = Majishan_entire_hill_20090226.jpg
| Šalis = [[Kinija]] ([[Gansu]])
| Vėliava =
| Tauta = [[jugurai]] > [[tangutai]] > [[haniai]] ([[hujai]])
| Kalba =
| Valstybės = <small>[[Šiaurės Liang]], [[Pietų Liang (Gansu)|Pietų Liang]], [[Ankstyvoji Liang]], [[Vėlyvoji Liang (Gansu)|Vėlyvoji Liang]], [[Gansu uigūrų karalystė]], [[Vakarų Sia]]<small/>
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Landžou]]
| Titulas =
| Žemėlapis =China Gansu.svg
| Sąrašas ='''Kultūrinės Rytų Azijos regionai:'''<br>[[Kinija (regionas)|Kinija]], [[Korėja]], [[Japonijos istorija|Japonija]], [[Junano istorija|Junanas]], [[Vietnamo istorija|Vietnamas]], [[Mandžiūrija]], [[Hesi koridorius|Hesi]]
}}
'''Hesi koridorius''' ({{zh|河西走廊|Hexi Zoulang}}) arba '''''Gansu koridorius''''' – įdubų grupė centrinėje [[KLR|Kinijoje]], [[Gansu]] provincijoje, skiria [[Gobio dykuma|Gobio dykumą]] šiaurėje ir [[Nanšanas|Nanšano kalnus]] pietuose, jungia Kinijos lygumas ir [[Tarimo baseinas|Tarimo baseiną]]. Ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus ~1000 km, plotis 20-100 km, būdingas aukštis virš jūros lygio 800–1500 m. Vyrauja druskožemiai, dykynės, yra smiltynų<ref>{{GEC|472–473}}</ref>. Susidarė išdžiuvus Džujano ežerui. Vakarinę ribą žymi [[Jumeno perėja]]. Verčiamasi oazine žemdirbyste (pagrindiniai miestai – [[Dunhuangas]], [[Dziučuanas]], [[Žangjė]], [[Uvėjus]], [[Landžou]]).
 
Hesi koridorius yra nuo pat senovės strategiškai svarbi jungtis tarp [[Kinija (regionas)|kultūrinės („tikrosios“) Kinijos]] ir [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]], kuria keliaujant galima išvengti sunkiai įveikiamų dykumų ir kalnų. Šiuo koridoriumi driekėsi šiaurinis [[Šilko kelias|Šilko kelio]] maršrutas. Siauriausioje vietoje koridorių kerta [[Didžioji kinų siena]] ir yra [[Dziajugano perėja]].
 
== Istorija ==
Gansu provincijos teritorija, o ypač jos ašis Hesi koridorius nuo seniausių laikų buvo strategiškai svarbus regionas, jungęs [[Kinija (regionas)|Kiniją]] su [[Vidurinė Azija|Vidurine Azija]] ([[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestanu]]), ir kartu skyręs [[Mongolijos plynaukštė|Mongolijos plynaukštę]] nuo [[Tibeto plynaukštė]]s. Tautos ir valstybės šiose keturiose teritorijose aplink Hesi koridorių veikė ir siekė kontroliuoti šią strategiškai svarbią vietą.
 
Neolito laikais čia klestėjo svarbios [[Dadivano kultūra|Dadivano]], [[Madziajao kultūra|Madziajao]], [[Čidzia kultūra|Čidzia]] kultūros, bronzos amžiuje - [[Sindian kultūra|Sindian]], [[Siva kultūra|Siva]] kultūros. Tuo metu Hesi koridoriuje jau gyveno tibetiečiams giminingos [[di (etninė grupė)|di]], [[ciangai|ciangų]] gentys. III a. pr. m. e. į teritoriją įsiveržė [[juedži]] gentys iš [[Tarimo baseinas|Tarimo baseino]], vėliau juos išstūmė [[sianbai]] iš Mongolų stepės, o 121 m. pr. m. e. čia kontrolę įgijo [[Han dinastija|Han dinastijos Kinija]].
 
Kinai, užsitikrinę kontrolę Hesi koridoriuje, pavertė jį svarbiausia prekybine arterija su Vakarų šalimis, ir jis tapo pagrindiniais vartais į [[Rytų Turkestanas|Vakarų teritorijas]] - prekybinių miestų sistemą Rytų Turkestane. Jie įsteigė čia miestus, tokius kaip [[Dziučiuanas]], [[Džangjė]], [[Dunhuangas]], [[Vuvei|Guzangas]], suklestėjo [[Landžou]], tapęs ryčiausiu besiformuojančio [[Šilko kelias|Šilko kelio]] tašku. Tokiu būdu į kraštą plūdo kiniška kultūra, jis sparčiai sinizavosi.
 
IV a. suirus Kinijos mperijai, kontrolę Gansu išlaikė jos palikuonė Šiaurinėje Kinijoje [[Ankstyvoji Čin]], o vėliau ją pakeitė vietinės efemeriškos valstybėlės, tokios kaip [[Šiaurės Liang]], [[Pietų Liang (Gansu)|Pietų Liang]], [[Ankstyvoji Liang]], [[Vėlyvoji Liang (Gansu)|Vėlyvoji Liang]]. V a. jas visas prisijungė [[Šiaurės Vei]], o po jos kontroliavo Kinijos [[Sui dinastija|Sui]] ir [[Tangų dinastija|Tangų]] dinastijos. Šiuo permainingu laikotarpiu per Hesi koridorių plūdo [[Budizmas]], suklestėjo labai savitas menas, kuriame kūrybiškai maišėsi Vidurinės Azijos ir Kinijos tradicijos. Apie jas liudija [[Maidzišano olos]] ir [[Mogao olos]], pilnos skulptūros ir tapybos darbų.
 
VIII-IX a. Tangų Kinijai vis sunkiau sekėsi išlaikyti kontrolę Hesi koridoriuje, kurį nuolat puldinėjo [[Tibeto imperija]] iš pietų. 823 m. Čingšui sutartimi Kinija galutinai prarado regioną, kuris atiteko Tibetui, o vėliau perėjo [[Uigūrų kaganatas|Uigūrų kaganatui]] iš šiaurės. Net šiam suirus 848 m., uigūrai išlaikė įtaką Hesi koridoriuje, sukurdami čia [[Gansu uigūrų karalystė|Gandžou karalystę]] su sostine [[Gandžou]].
 
XI a. regione įsigalėjo tibetiečiams gimingi [[tangutai]], kurie išvarė uigūrus ir sukūrė čia [[Vakarų Sia]] karalystę. Ši valstybė sekė Kinijos madomis, naudojo kiniškų rašmenų pavyzdžiu sukurtą raštą ir buvo stipriai sinizuota.
 
1227 m. Vakarų Sia nukariavo [[Mongolų imperija]], o šią padalinus ji atiteko [[Juan dinastija]]i. Tokiu būdu Gansu koridorius po 400 metų vėl sugrąžintas į Kinijos politinę kontrolę, kurioje ir lieka iki mūsų dienų. Iš pradžių Hesi koridorius administruotas kaip [[Šaansi|Šaansi provincijos]] dalis, bet XIX a. sukurta atskira Gansu provincija.
 
Nuo XIII a. senosios Hesi koridoriaus tautos išnyko, ir jų vietoje įsigalėjo [[haniai|etniniai kinai]]. Tačiau dėl stiprios įtakos iš Vidurinės Azijos daug jų priėmė [[Islamas|Islamą]]. Todėl čia - didžiausia musulmonų kinų ([[hujai|hujų]]) koncentracija. XIX a. dėl stiprėjančios antimusulmoniškos politikos Kinijoje, 1862-77 m. musulmonai sukėlė [[Dunganų sukilimas|Dunganų sukilimą]]. Dar vienas [[ Dunganų sukilimas (1895–1896)|sukilimas]] čia išsiplėtė 1895–1896 m. Abu jie buvo žiauriai numalšinti Kinijos armijų.
 
Po [[Kinijos Respublika|Kinijos Respublikos]] paskelbimo 1911 m. susilpnėjus centrinei kontrolei Kinijoje, Gansu provincijoje (o taip pat Cinghajuje) valdžią paėmė vietinė [[Ma klika]] - įtakinga giminė, kuri ''de facto'' kontroliavo regioną. Ši situacija tęsėsi iki Kinijos Liaudies Respublikos įsigalėjimo 1949 m.
 
== Šaltiniai ==
 
[[Kategorija:Kinijos geografija]]
{{Šilko kelias}}
34 838

pakeitimai