0 (skaičius): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
Senovės [[Babilonija|babiloniečių]] nulis egzistavo [[III amžius pr. m. e.|III amžiuje pr. m. e.]] ir buvo vaizduojamas kaip dviguba palinkusi gegnė. Tačiau nulis nebuvo rašomas skaičiaus gale ir neprilygo kitiems [[skaitmuo|skaitmenims]]. Vėliau skaičių nulį išrado [[majai|majų]] [[astronomija|astronomai]] ir vaizdavo jį kaip gulsčią ovalą.
[[Europa|Europoje]] „absoliutus“ nulis, kuris tapo ne tik skaitmuo, bet ir skaičius, galintis veiksme atlikti vaidmenį, galutinai pripažintas [[XVI amžius|XVI a.]] [[Prancūzija|prancūzų]] matematiko A. Žiraro (1595–1632) dėka.<ref>BALTRŪNAS, Aleksandras. ''Nuo nulio iki….'' Vilnius: Vyturys, 1991, 111 p. ISBN 5-7900-0178-5.</ref> Matematikoje tuo metu atsirado neigiami skaičiai. Kadangi skaičių +1 ir -1 suma irgi turėjo būti skaičius, tad nuliui teko suteikti skaičiaus teises. Pertvarkius nulio statusą, 0 tampa tokiu pat kiekiu kaip bet kuris kitas skaičius. Į klausimą „Kiek yra?“ negatyvus atsakymas „Nieko nėra“ pasikeitė į pozityvų – „Yra nulis“. Kai kurie mokslininkai dar [[XVII amžius|XVII]] amžiuje įrodinėjo, kad nulis nėra skaičius, bet jis jau buvo įsitvirtinęs.
Iki šiol kyla diskusijos, kuo prasideda naujasis dešimtmetis – nuliu ar vienetu. [[VII amžius|625]] metais [[vienuolis]] Dionisijus Mažasis nustatė mūsų eros pradžią ir metus imta skaičiuoti nuo 1-ųjų metų, o vėliau, kai pradėta skaičiuoti metus ir prieš mūsų erą, niekas neįterpė nulinių metų.
| |||