Viktoras Vinikaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → (2), - → – using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Gimė lietuvių šeimoje. Anksti neteko tėvo, motina ištekėjo antrąkart. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė keturias klases, po to nesimokė – ganė gyvulius. 1948 m. pašauktas į Lenkijos kariuomenę. 1950 m. kalėdojantis kunigas B. Kaikovskis pastebėjo Viktoro drožtas medines skulptūras ir pakvietė jį dirbti atstatant sugriautą Vygrių vienuolyną. Pagal senas nuotraukas V. Vinikaitis atkurdavo dingusius paveikslus, išpjaustydavo trūkstamas skulptūras. Sudėtingame darbe tekdavo bendrauti su įvairių šalių meninkais, dvasininkais ir mokslininkais; skaityti įvairiakalbią literatūrą. Savarankiškai išmoko septynias kalbas ir jomis vesdavo ekskursijas po vienuolyną. Ypatingai džiaugdavosi ekskursantais iš [[Lietuva|Lietuvos]]. Buvo vertinamas kaip vienuolyno ir Vygrių kaimo žinovas.
Gyveno vienišiaus gyvenimą. Paskutinį 1994 metų vakarą išėjo pasivaikščioti prie [[Vygriai (ežeras)|Vygrių ežero]], o rytojaus dieną jį surado jau nebegyvą. Palaidotas netoli Vygrių esančiuose [[
== Nuorodos ==
| |||