Uigūrų kaganatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė |_noautocat = yes |vietinis pavadinimas = |ilgas pavadinimas = Uigūrų kaganatas |paprastas_pav = |žemynas = Azija |kilm = |regionas...
 
Eilutė 46:
|valdovas2 = Oge-chanas
}}
'''Uigūrų kaganatas''' – klajoklių gentinė konfederacija, egzistavusi VIII-IXVIII–IX a. [[Eurazijos stepė]]je, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino [[toguz-ogūzai|toguz-ogūzų]] ("9„9 ogūzų"ogūzų“) gentys. Politinis ir kultūrinis centras koncetravosi [[Orchono slėnis|Orchono slėnyje]] (centrinė Mongolija). Didžiausio išsiplėtimo laiku 762  m. kontroliavo [[Mongolijos plynaukštė|Mongolijos plynaukštę]], [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestaną]], dalį [[Kazachų stepė|Kazachų stepės]] ir [[Pietų Sirbiras|Pietų Sibirą]].
 
Tuometiniuose kinų šaltiniuose valstybė vadinta '''Huihu''' ({{zh|回鶻|Huíhú}}) ar '''Huihe''' ({{zh|回紇|Huíhé}}). Dėl vyraujančios genčių sąjungos valstybė dar vadinama '''Toguz-ogūzų valstybe''' ({{zh||Jiuxing}}). Dabartine [[mongolų kalba]] valstybė vadinama ''Уйгурын хаант улс''.
 
== Istorija ==
 
=== Įkūrimas ===
Tuguz-ogūzų (dar vadinamų uigūrais) konfederacija formavosi [[Tiurkų kaganatas|Rytų tiurkų kaganate]], kaip opozicija [[gok-tiurkai|gok-tiurkų]] valdančiojo klano viešpatavimui. Kitos svarbios tuometinės konfederacijos buvo [[karlukai]] (dar vadinami uč-ogūzais) ir [[basmiliai]]. Pastarieji 744  m. nuvertė paskutinįjį goktiurkų kaganą. Tais pačiais metais uigūrai susivieniję su karlukais nužudė basmilių kaganą, o basmilius pavertė vergais. Uigūrų vadas [[Kutlugas|Qullığ Boyla]] tapo naujai įkurto kaganato kaganu, o karlukų vadas paskirtas [[jabgu]] (antruoju pagal rangą kaganate). Valstybės sostinė liko Orchono slėnyje, tačiau vietoj senojo Otukeno sostinę jie įtvirtino [[Ordubalikas|Ordubalike]].
 
=== Hegemonija ===
747  m. kaganui Kutlugui mirus, valdžią paveldėjo jo sūnus Bajančuras. Jis konsolidavo valdžią visoje mongolų stepėje, galutinai pakeisdamas goktiurkų hegemoniją. 755  m. kilus vidaus neramumams [[Tangų dinastija|Tangų Kinijoje]], pastaroji prašė kagano pagalbos susidorojant su sukilėliais ir atremiant [[Tibeto imperija|Tibeto]] armijas. Už pagalbą Bajančuras gavo Kinijos duoklę ir vedė imperatoriaus dukrą.
 
Kaganato aukso amžius tęsėsi ir valdant Bajančuro sūnui [[Tengri Bogu]]. Sudaręs sąjungą su Kinija, jis ir toliau dalyvavo pastarosios reikaluose, gaudamas už tai įvairių privilegijų. Tačiau kinų kultūrinė įtaka jo valstybėje buvo silpna. Vietoj jos, kaganas rinkosi kultūrinę įtaką iš Vidurinės Azijos, kur [[Šilko kelias|Šilko keliu]] plūdo naujos idėjos ir meno stiliai. Valdovo dvare įtakingi tapo [[sogdai|sogdų]] kilmės pirkliai. 762  m. Tengri Bogu priėmė [[manicheizmas|manicheizmą]], religinę atmainą iš [[Iranas|Irano]], kaip pagrindinę savo imperijos religiją.
 
=== Smukimas ===
779  m. Tengri Bogu ketino sulaužyti taikos sutartį su Kinija ir ją užpulti. Tačiau jo dėdė Tun Baga Tarchanas surengė sukilimą, kurio metu nužudė kaganą bei keletą tūkstančių jo artimųjų, pats pasiskelbdamas kaganu. Savo valdymo laikais jam pavyko išlaikyti savo imperijos pozicijas, tačiau jam mirus 789  m. ji negalėjo išvengti irimo. Atsiskyrė karlukai, pietines kaganato teritorijas (Tarimo baseiną) užvaldė Tibetas.
 
795  m. baigėsi pirmojo kagano pradėta Jaglakarų dinastija, ir valdžią užgrobė karvedys Kutlugas. Jis pradėjo Edizų dinastiją. Nors jam valdant buvo pasiektas stabilumas, IX a. pradžioje kaganatas nugrimzdo į ilgalaikę krizę.
 
840  m. vienas iš kaganato ministrų Kulug Baga pabėgo į šiaurę, kur valdė [[Jenisiejaus kirgizai]] ir pakvietė juos užpulti Uigūrų kaganatą. Įsiveržę šie nužudė apsišaukėlį kaganą Kurebirą. Tikrasis kaganas Oge-chanas, tuo tarpu, tęsė kovą prieš kirgizus. 847  m. jis nužudytas, ir valdžią Mongolijos stepėje paveldėjo [[Kirgizų kaganatas]].
 
Didelė dalis kaganato diduomenės, uigūrai, masiškai migravo į kirgizų nekontroliuojamas teritorijas pietuose. Dalis jų įkūrė valstybes, tokias kaip [[Gansu uigūrų valstybė]] ([[hesi koridorius|Hesi koridoriuje]]), ar [[Karachodža]] ([[Turfano įduba|Turfano įduboje]]). Toguz-ogūzų palikuonys [[jagmai]] tapo įtakingi Tarimo baseine ir [[Žetisu]], kur kartu su [[karlukai]]s įkūrė [[Karachanidų chanatas|Karachanidų chanatą]].
 
== Kultūra ==
Nors Uigūrų kaganatas, kaip ir ankstesnės klajoklių imperijos Mongolijos stepėje, buvo sukurtas nomadų genčių, tai buvo pirmoji valstybė, siekusi sistemingo valstybės administravimo ir išaugusi iš gentinės konfederacijos. Ji turėjo pastovią įtvirtintą sostinę. Ordubalikas, dar žinomas kaip Karabalgasunas, netoli goktiurkų sostinės Otungeno ir vėlesnės mongolų sostinės [[Karakorumas|Karakorumo]], buvo statomas įtvirtintų Vidurinės Azijos miestų pavyzdžiu. Jame buvo administraciniai pastatai, lobynas, amatininkų dirbtuvės, šventyklos.