Karakitajų chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Patys kidaniai savo valstybę vadino kinišku terminu '''Daliao''' ({{zh|大遼|Dà Liáo}}, t.y. "Didžioji„Didžioji Liao"Liao“). Kad atskirti nuo ankstesnės jų valstybės [[Liao]], kinų šaltiniuose ši valstybė įvardijama kaip '''Vakarų Liao''' ({{zh|西遼|Xī Liáo}}). Artimiausi Karakitajų kaimynai [[mongolai]] karalystę vadino '''Char Chiatan''' ({{mo|Хар Хятан}}). [[Džurdžėnai]] ją vadino įkūrėjo vardu Daši.

Vakaruose naudojamas karalystės pavadinimas Karakitajai (''Qara Khitai'') kilęs iš persiško jos pavadinimo ({{fa|خانات قراختایی}}, tačiau šio pavadinimo reikšmė neaiški. Gali būti, kad šis žodis kilo iš tiurkiško pavadinimo '''Kara Kitan''' (t.y. "Juodieji„Juodieji kidaniai"kidaniai“).

Karakitajų valstybės pirmtakė buvo sinizuota kidanių [[Liao]] karalystė, valdžiusi dideles teritorijas dab. šiaurės rytų Kinijoje ir Mongolijoje. 1122  m. šią karalystę užėmė priešiška tauta [[džurdžėnai]], kurie nukariavo didžiumą jos teritorijų ir užėmė sostinę. Dalis karalystės diduomenės kartu su imperatoriumi [[Tianzuo (Liao)|Tianzuo]] pabėgo į vakarus. 1125  m. jis buvo paimtas į nelaisvę, taip galutinai baigiant Liao imperijos egzistavimą.

Tačiau imperatoriškojo kraujo princas [[Jelu Daši]] išsivedė sau ištikimą kidanių armiją (joje buvo 10000 žirgų) į Centrinės Azijos stepes, kurias tuo metu valdė [[Karachanidų chanatas]]. 1131  m. jis pasiskelbė atkuriąs Liao karalystę. Iš pradžių jis įsitvirtino [[Ilio slėnis|Ilio slėnyje]]. Kadangi Karachanidai buvo susiskaldę, Jelu Daši pasinaudojo palankia situacija, nugalėjo chakaną Ibrahimą II ben Ahmadą ir užėmė vieną iš sostinių [[Balasagunas|Balasaguną]] Ču slėnyje.

Balasagunas tapo "atkurtosios"„atkurtosios“ Liao sostine, ir iš čia Jelu Daši stiprino pozicijas, iš pradžių paimdamas kontrolę derlingame ir tankiai gyvenamame slėnyje, o vėliau plėsdamas įtaką. Jam pavyko paimti vakarinį [[Altišahras|Altišahrą]], vėliau [[ferganos slėnis|Ferganą]]. 1141  m. prie [[Samarkandas|Samarkando]] buvo sumuštos jungtinės vakarų Karachanidų ir [[Seldžiukai|Seldžiukų]] pajėgos. Tokiu būdu Karakitajai tapo stipriausia Vidurinės Azijos valstybe, o Karachanidai pripažino vasalitetą.

Jelu Daši įkurta dinastija valdė iki [[1211]]  m. Nors valstybė išlaikė hegemoniją Vidurinėje Azijoje, ji silpo dėl vidaus konfliktų ir neapibrėžtų vasalo-senjoro santykių. Didžiausio išsiplėtimo laikais jos vasalitetą pripažino Vakarų, Rytų ir Ferganos Karachanidai, [[Chorezmšachai]], [[Karachodža]], [[Žetisu]] [[karlukai]].

1208  m. į imperiją iš Mongolijos stepės migravo mongolų genties [[naimanai|naimanų]] kunigaikštis [[Kučlugas]]. Jis bėgo nuo didėjančios [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] galios. Gerai priimtas, jis vedė tuometinio Karakitajų imperatoriaus Džilugu dukterį. Pasinaudodamas proga Kučlugas suėmė Džilugu 1211  m., kuris po kelių metų mirė. 1216  m. [[Čingischanas]] užpuolė Kučlugo valdomą karalystę. Ji buvo nukariauta ir įjungta į Mongolų imperiją iki 1220  m. Karakitajų diduomenė įjungta į mongolų armiją, kur ilgainiui asimiliavosi su mongolais.

| Dézōng (德宗) || Tiānyòuwǔlièdì (天祐武烈帝) || [[Jelu Daši|Yēlǜ Dàshí (耶律大石)]] || 1124–1144 || Yánqìng (延慶) 1124–1134<br />Kāngguó (康國) 1134–1144