Turfano įduba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kadangi Turfano-Hamio baseinas yra ryčiausia Rytų Turkestano dalis, nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą jį stipriai veikė Kinijos kultūra, ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politinę orbitą. I a. pr. m. e.-II a. Kinijos imperija jį valdė kaip [[Vakarų teritorijų protektoratas|Vakarų teritorijų protektorato]] dalį. Tuo metu regione iškilo svarbus prekybinis centras [[Gaočangas|Gaočango]] miestas. Čia išsišakojo [[Šilko kelias]], ateinantis iš [[Dunhuangas|Dunhuango]] rytuose. Šiaurinė atšaka jungė Turfano baseiną su [[Džungarija]], o pietinė - – su [[Tarimo baseinas|Tarimo baseinu]].

Negi Kinijai atitraukus armijas iš Tarimo baseino II a. pabaigoje, Turfano įduba liko sporadiškoje Kinijos kontrolėje: čia valdė [[Ankstyvoji Liang]], [[Ankstyvoji Čin]], [[Šiaurės Liang]] karalystės. Suiručių Kinijoje laikais į sąlyginai nuošalų Turfano baseiną kėlėsi daug pabėgėlių iš Kinijos, dėl ko regionas tapo dar labiau sinizuotas.

460  m. Turfaną galutinai užvaldė tiurkai [[žoužanai]]. Jie suformavo Turfano įduboje vasalinę Gaočango karalystę, kurią valdė kiniškos kilmės dinastija. Vėliau karalystės dinastijos pripažino prototiurkų [[gaoče]], [[tiurkų kaganatas|Tiurkų kaganato]] valdžią, bet išlaikė kultūrinius ryšius su Kinija. VII a. [[Tangų dinastija]] atkūrė Kinijos kontrolę Turfane, ir įjungė karalystę į [[Ansi protektoratas|Ansi protektoratą]].

755  m. nusilpusi Kinija atitraukė armijas, palikdama regioną [[Tibeto imperija]]i, o 803  m. jį užėmė [[Uigūrų kaganatas]]. Uigūrai pervardino Gaočangą ''Kočio'' (Karachodža), o kaganatui suirus čia susiformavo uigūriška [[Karachodžos karalystė]]. Vietos [[uigūrai]] nutraukė kultūrinius ryšius su Kinija. Vietoj jos iš Vidurinės Azijos čia plūdo mišri kultūra, kurioje svarbią vietą užėmė [[Budizmas]], [[Krikščionybė]], [[Manicheizmas]]. Karalystė valdė ne tik Turfano ir Hamio įdubas (Kočio ir Kumulio miestai), bet ir teritorijas pietų [[Džungarija|Džungarijoje]] ([[Bešbalikas|Bešbaliko]] miestas), Tarimo baseina ([[Kučia]]). Karalystė su labai savita kultūra tapo visų uigūrų kultūriniu centru. Dėl to visa Turfano-Hamio įduba nuo tada vadinama '''Uigūristanu'''.

XII a. Karachodžos karalystė pripažino galingos [[Karakitajai|karakitajų]] karalystės, o XIII a. - – [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] valdžią. 1390  m. ją nukariavo [[Čagatajaus chanatas]]. Karų metu mongolai sunaikino klestinčius Dziaohe ir Karachodžos miestus, šilko kelias nunyko. Tuo metu formavosi dabartinis Turfano miestas, o jo kontroliuojamos teritorijos žinomos kaip Turfano karalystė. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.