Glauberio druska: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sodium_sulfate.jpg|thumb|right|240px|Natrio sulfatas]]
'''Glauberio druska''' – [[Natris|Na]]<sub>2</sub>[[Siera|S]][[Deguonis|O]]<sub>4</sub> · 10[[vandenilis|H<sub>2</sub>O]], [[natrio sulfatas|natrio sulfato]] dekahidratas. Pirmą kartą šią medžiagą XVII a. aptiko mineraliniuose vandenyse ir aprašė vokiečių [[alchemija|alchemikas]] [[Johann Rudolph Glauber|Johanas Glauberis]]. Vėliau sintezuota veikiant [[natrio chloridas|natrio chloridą]] [[sieros rūgštis|sieros rūgštimi]]. Naudojama [[medicina|medicinoje]], veterinarijoje, [[celiuliozė]]s, stiklo, [[soda|sodos]] gamyboje.
== Fizinės savybės ==
Eilutė 8:
== Paplitimas gamtoje ==
Glauberio druskos gamtinis [[mineralas]] vadinamas [[mirabilitas|mirabilitu]] ("nuostabi druska"; taip pavadinta, kadangi druskos nuosėdos tai pasirodo, tai vėl išnyksta)<ref>[http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/M/mirabilitas Gamtinė Glauberio druska - mirabilitas]</ref>. Tai vienas iš lengviausių mineralų – jo svoris yra 1,49 g/cm³.
Gamtiniai ištekliai pasaulyje:
* Apie 100 mln. tonų mirabilito rasta centrinėje [[Kanada|Kanados]] dalyje;
* XIX a. mirabilito rasta [[Gruzija|Gruzijoje]] – 5 m storio druskos sluoksnis išdžiūvusiame druskingame 55 tūkst. m² ploto ežere;
* [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] [[Turkmėnija|Turkmėnijos]] pakrantėje: žiemos mėnesiais atvėsus vandenims iki 5,5–6 °C, mirabilitas iškrenta dideliais kiekiais bespalviais kristalais dugne ir pakrantėse, o atšilus orams vėl ištirpsta;
* [[Rusija|Rusijoje]]: Vakarų [[Sibiras|Sibire]] [[Kučiukas|Kučiuko]] ežere, [[Tomsko sritis|Tomsko srities]] druskinguose ežeruose;
* Ištirpusi Glauberio druska randama [[Čekija|Čekijos]] ([[Karlovy Vary]]) bei [[Austrija|Austrijos]] kurortų mineraliniuose vandenyse.
Kitur mirabilitas randamas [[gipsas|gipso]] bei [[akmens druska|akmens druskos]] telkiniuose su didesne ar mažesne kitų mineralų priemaiša.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{commonscat|Mirabilite}}
== Literatūra ==
* Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.
== Nuorodos ==
| |||