Sieros rūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Chimixas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 64:
| giminingos grupės =
}}
'''Sieros rūgštis''', '''sulfato rūgštis''' ([[IUPAC]] nomenklatūra) – stipri neorganinė [[rūgštis]], kuriosviena iš svarbiausių chemijos pramonėje. Jos cheminė formulė yra '''[[vandenilis|H]]<sub>2</sub>[[siera|S]][[deguonis|O]]<sub>4</sub>'''. Kartais juokais vadinama „chemikų duona“. Tai neabejotinai didžiausiais kiekiais gaminamas cheminis junginys. Jis turi ir plačiausią pritaikymą. Naudojama daugeliui cheminių produktų gaminti. Vien [[2001]] metais iš viso pagaminta apie 165 milijonai [[tona|tonų]].
 
== Sieros rūgšties formos ==
Eilutė 93:
 
== Savybės ==
Sieros rūgštis labai audringai reaguoja su [[vanduo|vandeniu]]. Todėl reikia atsargiai, pamažu pilti koncentruotą rūgštį į vandenį norint ją atskiesti ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Jai tirpstant vandenyje, tirpalas labai smarkiai įkaista.
 
Reaguoja su [[metalas|metalų]] [[oksidas|oksidais]]:
Eilutė 103:
Kaip ir visos [[rūgštis|rūgštys]] sieros rūgštis reaguoja su dauguma metalų
:<math>\mathrm{\ Fe(k) + H_2SO_4(aq) \ \longrightarrow \ H_2(d) + FeSO_4(aq)}</math>
 
=== Koncentruota sieros rūgštis ===
Sugeria iš oro vandens garus. Ji yra stiprus oksidatorius: šildoma reaguoja su beveik visais metalais (išskyrus Au, Pt ir kitus). Reaguoja su vandeniu, ir susidaro hidratai. Iš organinių medžiagų atima vandenilį ir deguonį vandens pavidalu, jas suanglina.
 
== Gavimas ==
Sieros rūgštis susidaro reaguojant sieros (VI) oksidui su vandeniu. Sieros rūgštį galima gaminti iš sieros ir jos junginių.
 
Gamybos technologijos principai yra bendri ir yra taikomi gaminant daugelį cheminių medžiagų. Sieros rūgšties gamyklose naudojamos įvairios žaliavos, dažniausiai gaunamos netoliese. Jos naudojamos kompleksiškai. Pvz., sieros (IV) oksidas, susidarantis apdorojant spalvotųjų metalų sulfidines rūdas, arba [[vandenilio sulfidas]], išsiskiriantis koksuojant akmens anglis bei perdirbant gamtines dujas. Taip kombinuojamos įvairios cheminės technologijos. Daugelyje gamyklų sieros (IV) oksidas gaunamas deginant [[piritas|piritą]]. Pirito degimo reakcija egzoterminė, jai vykstant, temperatūra būna didesnė už optimalią, t.y. 800 C. Šilumos perteklius paimamas ir panaudojamas kitur, pvz., vandens garams gauti. Būtina valyti sieros (IV) oksidą, nes jame esančios priemaišos nuodija katalizatorių, t.y. šis praranda savo katalizines savybes. Priemaišos pašalinamos oksidą perleidžiant per specialų agregatą ([[ciklonas|cikloną]]), sudarytą iš dviejų vienas į kitą įmontuotų cilindrų.
 
Sieros rūgšties gamybos procesas nepertraukiamas: pirito deginimas krosnyje, sieros (IV) oksido ir oro valymas, jų sąveika kontaktiniame aparate, sieros (IV) oksido reakcija absorbcijos bokšte.
 
Alchemikams sieros rūgštį pavyko gauti X amžiuje, kaitinant kai kuriuos sulfatus. XV amžiuje alchemikai išmoko gauti sieros rūgštį degindami sieros ir salietros mišinį.
 
Sieros rūgštį Lietuvoje iš elementinės sieros gamina akcinė bendrovė „[[Lifosa]]", įsikūrusi Kėdainiuose.
 
== Apsauga ==
Sieros rūgšties gamyklose nuolat tikrinama dujų koncentracija ore. Apsinuodyti galima, kai ore sieros (IV) oksido SO<sub>2</sub> koncentracija siekia 0,06 mg/l. Vandenilio sulfido koncentracija turi būti ne didesnė kaip 10 mg/m³. Gamyklos patalpose darbininkai turi dujokaukes. Apsinuodijęs dujomis išnešamas į gryną orą arba jam duodama kvėpuoti prisodrinti deguonies oro ir gerti geriamosios sodos (natrio hidrokarbonato) atskiesto tirpalo. Ant odos patekusią sieros rūgštį reikia greitai nuplauti vandeniu. Po to apiplauti 5 procentų sodos tirpalu ir patepti vazelinu.
 
== Panaudojimas ==
Kadangi gerai sugeria drėgmę, turi oksidacinių savybių, yra nelaki, plačiai naudojama ūkyje. Sieros rūgštis naudojama spalvotųjų retųjų metalų, vaistų, dažų, neorganinių rūgščių, sintetinių pluoštų gamyboje, maisto, trąšų pramonėje, juodųjų metalų ėsdinimui.
 
Sieros rūgštis sudaro 2 rūšių druskas - normaliąsias (pvz., natrio sulfatas) ir rūgščiąsias (pvz., natrio hidrosulfatas). Sieros rūgšties druskos plačiai naudojamos (medicinoje, veterinarijoje, žemės ūkyje, gamyboje).
 
== Literatūra ==
* Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.
 
[[Kategorija:Rūgštys]]