Stenografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bumbum (aptarimas | indėlis)
papild.
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{šaltiniai}}
[[Vaizdas:Wandrers Nachtlied.jpg|thumb|right|Gabelsbergerio stenografija užrašytas eilėraštis {{de|Wandrers Nachtlied}} (apie 1905  m.)]]
 
'''Stenografija''', '''tachigrafija''' ({{gr|στενός}}, ''stenos'' 'siauras' + ''γράφειν, graphein'' 'rašyti') - – greitraštis; rašymo būdas, trumpinant žodžius ir garsus, naudojant specialius [[simbolis|simbolius]], ženklus vietoje žodžių. Tikslas - – greitai užfiksuoti, užrašyti norimą informaciją. Užrašytas tekstas vadinamas [[stenograma]]. Stenografija naudoja tam tikras savitas kiekvienai kalbai taisykles (pvz., viename iš metodų, jei angliškas [[žodis]] baigiasi '''ing''', '''ing''' nerašoma ir vietoj to pabraukiama paskutinė raidė), tad metodai, taikomi vienoms kalboms, dažnai negali būti taikomi kitoms.
 
Stenografai gali užrašyti tokiu pačiu greičiu, kokiu kalbama. Buvo paplitusi iki [[kompiuteris|kompiuterių]] ir skaitmeninių diktofonų atsiradimo. Stenografiją iki šiol naudoja [[žurnalistas|žurnalistai]], ([[konferencija|konferencijų]], vertimo žodžiu) vertėjai, (parlamento, teismo ir kt.) posėdžių [[sekretorius|sekretoriai]], [[referentas|referentai]], raštininkai.
 
Egzistuoja nemažai skirtingų stenografijos metodų. Jie yra sukurti įvairiomis kalbomis.
 
Lietuvišką sistemą 1926  m. [[Ryga|Rygoje]] pagal latvišką Janio Ruozės sistemą sudarė Jurgis Stabinis, A. Dagienė ir Teodoras Ruozė.<ref>J. Jackūnienė, J. Stabinis "Stenografija"„Stenografija“, 1962, p. 11.</ref>
 
== Šaltiniai ==
Eilutė 14:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.parlamentsstenografen.de/ Parlamento ir derybų stenografų sąjunga Vokietijoje] (''Verband der Parlaments - – und Verhandlungsstenografen'')
* Jadvyga Jackūnienė, Jurgis Stabinis "Stenografija"„Stenografija“, Kaunas, Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1962, 124 psl.
 
[[Kategorija:Raštas]]