Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10:
Vilniuje įkūrus [[Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas|Elektrografijos mokslinio tyrimo institutą]], katedros darbų tematika buvo derinama prie jos – kurta puslaidininkių parametrų matavimo metodika. [[1961]] m. įkurta Eksperimentinės fizikos probleminė laboratorija, kuri [[1964]] m. pervadinta į Puslaidininkių fizikos probleminę, į jos veiklą įsitraukė [[Gytis Juška]], [[Aloyzas Sakalas]], [[Edmundas Montrimas]], [[Valentas Gaidelis]] ir kt. Katedros dėstytojų ir laborantų skaičius ėmė didėti Lietuvoje pradėjus plėtotis puslaidininkių [[elektronika|elektronikos]] pramonei.
Katedroje sukurti daugiakanaliai [[fotoelektrinis efektas|fotoelektriniai]] [[keitiklis|keitikliai]] į [[kompiuteris|kompiuterį]] informaciją įvesti galėjo rekordiniu 2000 spausdintinių ženklų per minutę greičiu<ref name="pfk" />. Keitikliai diegti į [[Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla|Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos]] gamintus rankraštinių skaitmenų įvedimo kompiuterius
[[1966]] m. katedroje pradėjo veikti pirmasis [[lazeris]] Lietuvoje, naudotas polikristalinių puslaidininkių sluoksnių [[fotolaidumas|fotolaidumo]] kinetikos tyrimams<ref name="pfk" />. Už šiuos darbus [[1970]] m. J. Viščakas, V. Gaidelis, E. Montrimas, A. Smilga ir J. V. Vaitkus pelnė LTSR valstybinę premiją.
Plečiantis tyrimams šalia katedros [[1973]] m. įkurta [[Kietųjų kūnų elektronikos katedra]], pirmuoju vedėju tapo Edmundas Montrimas. [[1977]] m. Jurgiui Viščakui išėjus vadovauti [[Fizikos institutas|Fizikos institutui]], katedros vedėju tapo Juozas Vidmantis Vaitkus. Tyrimų kryptys buvo išlaikytos: [[1982]] m. [[liuminescencija|liuminescencinei]] [[spektroskopija]]i ir [[netiesinė optika|netiesiniams optiniams]] reiškiniams tirti pradėtais taikyti [[lazeris|pikosekundinis lazeris]]. Katedra ir toliau bendradarbiavo su įvairiais konstruktorių biurais ir gamybiniais kolektyvais („Elektronika“, „Mikroelektronika“, „Fotonika“, „Venta“,
1987 m.Puslaidininkių fizikos katedros prof. Aloyzui Sakalui, doc. Stanislovui Sakalauskui, doc. [[Pranas Juozas Žilinskas|Pranui Juozui Žilinskui]] buvo paskirta Lietuvos TSR Ministrų tarybos premija už mokslinį tiriamąjį darbą „Supergreitų galio arsenido puslaidininkių prietaisų kūrimas ir jų diegimas“, kuris buvo atliktas kartu su Kauno radijo matavimo technikos mokslinių tyrimų instituto moksliniais bendradarbiais.
| |||