16:47, 15 gegužės 2014 versija taisyti Cekli829 (aptarimas \| indėlis) 130 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		05:45, 10 birželio 2014 versija taisyti anuliuoti VCasimir (aptarimas \| indėlis) 1 keitimas S →‎Senojo tikėjimo degradacija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: Nepaisant krikštijimo vajaus, tiek žyniai, tiek paprasti valstiečiai, tęsę pagoniškąsias tradicijas, nebuvo persekiojami ar žudomi. Kilmingieji, didikai politiniais sumetimais tapo uolūs katalikai, tačiau provincijos gyventojai, ypač gyvenę atokiau nuo bažnyčių, iki pat XV a. vidurio tebepraktikavo lietuvių religiją. Išmirus paskutinei kartai, gyvavusiai iki krikščionybės įvedimo, prasidėjo lietuvių religijos nykimas. Kadangi nebeliko žynių, tikėjimo tradiciją tęsė patys gyventojai, tačiau jų [[apeigos]] iš masinių pradėjo siaurėti iki giminės ar šeimos, pakito dievų hierarchija, dievų specializacija beveik išimtinai rėmėsi žemdirbyste, namų ūkiu. Religija susimaišė su pasakomis, [[sakmė]]mis, išliko tik dalis ritualų, švenčių. Galutinai senasis lietuvių tikėjimas (tiksliau, jo reliktai) ~~sunaikintas~~išnyko [[XVI a.]], kuomet į LDK atsiųstas [[jėzuitai\|jėzuitų]] ordinas. Vienuoliai ėmėsi naikinti bet kokias senojo tikėjimo liekanas, netgi [[papročiai\|papročius]], [[tradicija]]s. Jėzuitai savo tarpusavio laiškuose reiškė didelį pasipiktinimą naminių gyvulių aukojimais, [[ąžuolas\|ąžuolų]] garbinimu, maldomis Saulei ir Mėnuliui, burtais, [[žolininkystė\|žolininkyste]], [[amuletas\|amuletais]]. [[XVIII a.]] jau buvo išnykę senieji dievų vardai, kaip rašo jėzuitai, buvo gerbiamos tokios abstrakcijos kaip saulė, žaibas, ugnis, mėnulis, duona. == Literatūra ==

Lietuvos krikštas: Skirtumas tarp puslapio versijų