Institucionalizmas (tarptautiniai santykiai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 1:
''' Institucionalizmas (tarptautiniose[[tarptautiniai santykiai|tarptautiniuose santykiuose) ]]''' teigia, kad pasaulis susijęs per ekonominius ryšius, kurie realizuojami tarptautinėse organizacijose ir institucijose.
== Institucionalizmas ==
''' Institucionalizmas (tarptautiniose santykiuose) ''' – teigia, kad pasaulis susijęs per ekonominius ryšius, kurie realizuojami tarptautinėse organizacijose ir institucijose.
Teorija susideda iš grupės skirtingų mokymo krypčių apie tarptautinius santykius:
funkcionalizmo[[funkcionalizmas (tarptautiniai santykiai)|funkcionalistinių]] ir [[neofunkcionalizmas|neofunkctionalistinių]] metodų, tvarkos teorijos, ir valstybės kartelio teorijos. Jos visos turi bendrą teorijos ašį – tarptautinės sistemos struktūras, tačiau jie iš esmės skiriasi tuo, kaip jie vykdomi.
 
=== Funkcionalistinis požiūris ===
Davido Mitrany‘o funkcinė teorija yra seniausia institucinė teorija tarptautiniuose santykiuose. Mitrany pasiūlė, kad „funkcinės agentūros“ turėtų organizuoti bendradarbiavimo poreikius tarp net prieštaraujančių valstybių.
NeofunkctionalismąNeofunkctionalizmą ir bendruomeninius metodus agituojantis JeanMonnet[[Jean Monnet]] propagavo [[viršvalstybingumas|viršvalstybinį]] principą: tarptautinės institucijos valdomos tautos narės turėtų pačios administruoti bendrus interesus.
Funkcionalizmo metodai dažnai kritikuojami, dėl idealistinių ir norminių požiūrių į tarptautinius santykius.
 
=== RatcionalausRacionalaus pasirinkimo Institucionalizmasinstitucionalizmas ===
Bando paaiškinti kolektyvinius pasirinkimus, kuriuos daro racionalūs žmonės. Rezultatai yra produktai saviveikos tarp veikėjo dispozicijos ir institucinių taisyklių produktai.
 
=== Istorinis institucionalizmas ===
IstoirinioinstitucionalizmoIstorinio institucionalizmo teorija tikįtiki, kad instancijų struktūros įtakoja baigtį tarp nacionalinių politinių sprendimų baigtį. Tai susideda iš dviejų elemtųelementų:
1.# Instancijos galį įtakoti žmonės paskatomis, valdžios perskirstymais ir įtakojant kultūrinį kontekstą.
2.# IstorijąIstorija yra priklausoma nuo pasirinkto „kelio“. Pasirinkimai ar įvykai ankstyvamankstyvame procese priskiria jį „keliui“, nuo kurio sunkųsunku „nusuktį“„nusukti“.
 
[[Kategorija:Tarptautiniai santykiai]]