Jonas Trinkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ViršuLF (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = rel
|vardas= Jonas Trinkūnas
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= rel
| vaizdas = Jonas Trinkunas.2009-08-22.jpg
| vaizdo dydis = 170px
| antraštė =
| gimė = {{gimėGimė|1939|202|28}}
| gimimo vieta = [[Klaipėda]]
| mirė = {{mirėMirė|2014|101|20|1939|202|28}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidojimo vieta =
| gyv_vieta =
| tautybė = lietuvis
| tėvai =
|sutuoktinis sutuoktinė = [[Inija Trinkūnienė]]
|tėvai=
| vaikai = Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė, Žemyna
| religija = [[senovės lietuvių religija]]
| titulas0 = Lietuvos vyriausiasis krivis
| fonas0 = rel
| kelintas0 =
| nuo0 = 2002
| iki0 = 2014
| pirmtakas0 =
| įpėdinis0 =
| veikla = folkloristika, religijotyra
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas = filologija
| alma_mater = [[1965]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai= [[Jono Basanavičiaus= premija]]
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka =
}}
 
'''Jonas Trinkūnas''', dvasinis vardas '''Jaunius''', (g. [[1939]] m. [[vasario 28]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – m. [[2014]] m. [[sausio 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuviųLietuvos etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „[[Romuva]]“ vyriausiasis [[krivis]].
 
== Biografija ==
Vidurinę mokyklą[[1957]] m. baigė [[KaunasKauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija|KauneKauno 4-ąją vidurinę mokyklą]]. [[1965]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė [[filologija|filologijos]] studijas, įgijo filologo specialybę. Nuo [[1969 iki ]]–[[1973]] m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. [[1969]] m. įkūrė [[kraštotyra|kraštotyros]] sąjūdį Ramuva, pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš [http://www.ramuva.lt/ Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos] kūrėjų. 19741973 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas.
 
Kilus [[SąjūdisLPS|Sąjūdžiui]] vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993[[1990]]–[[1993]] m. KultūrosLR kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo [[1994]] m. [[Filosofijos ir sociologijos institutas|Filosofijos ir sociologijos instituto]] Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. [[VPU]] dėstė etninę kultūrą. <ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm Utenos krašto enciklopedija]</ref>.
 
[[2002]] m. išrinktas Romuvos vyriausiuoju kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė staipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas. Apeiginio folkloro kolektyvo [[Kūlgrinda (grupė)|„Kūlgrinda“]] narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, [[Mažosios Lietuvos reikalų taryba|Mažosios Lietuvos reikalų tarybos]], „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ir narys.
 
Žmona Inija (g. 1951 m.), folkloristė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė, psichologė, [[Vilniaus teisės ir verslo kolegija|Vilniaus teisės ir verslo kolegijos]] dėstytoja<ref>[http://rinkimai2007.org/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas19663/Kandidato19663Biografija.html VRK informacija, 2007 m.]</ref>. Dukros Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė (iš pirmos santuokos – Žemyna).
Apeiginio folkloro kolektyvo [[Kūlgrinda (grupė)|Kūlgrinda]] narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] reikalų tarybos, „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ar narys.
 
Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e. <ref>[http://alkas.lt/2014/01/20/mire-lietuvos-romuvos-krivis-etnokulturinio-judejimo-pradininkas-jonas-trinkunas-video/ Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas, 2014-01-20]</ref>
Žmona Inija (g. 1951 m.), folkloristė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė, psichologė, [[Vilniaus teisės ir verslo kolegija|Vilniaus teisės ir verslo kolegijos]] dėstytoja<ref>[http://rinkimai2007.org/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas19663/Kandidato19663Biografija.html VRK informacija, 2007 m.]</ref>. Dukros Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė (iš pirmos santuokos – Žemyna).
 
== Bibliografija ==
Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e.
<small>
* ''Of Gods & holidays: the Baltic heritage''. – Vilnius: Tvermė, 1999. – 214 p.: iliustr. – ISBN 9986-476-27-5
* Baltų tikėjimas: lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2000. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-079-9
* Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2003. m– 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-114-0
* Lietuvių senosios religijos kelias. – Vilnius: Asveja, 2009. – 265 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-738-22-0
* Žodžiai mūsų Dievams ir Deivėms: maldos, giesmės ir eilės / dail. Gintarė Markevičienė. – Vilnius: Romuva, 2010. – 56 p.: iliustr.
* Baltų religija šiandien / sud. Jonas Trinkūnas, parengė Inija Trinkūnienė, [[Jonas Vaiškūnas]], Žemyna Trinkūnaitė. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-0-2
* ''Baltic religion today''. – Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 41 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95278-1-9
</small>
 
== ApdovanojimaiĮvertinimas ==
* [[1997]] m. [[Jono Basanavičiaus premija]], 1997 m.
* [[Lietuvos2013]] m. didžiojo[[LDK kunigaikščio Gedimino ordino Riterio  kryžius]], 2013 m<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453224</ref>
 
== Bibliografija ==
* Lietuvių senosios religijos kelias, 2009 m.
* Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai, 2003 m.
 
== Šaltiniai ==
eilutė 62 ⟶ 68:
 
{{DEFAULTSORT:Trinkūnas, Jonas}}
 
[[Kategorija:Lietuvos etnologai]]
[[Kategorija:Lietuvos folkloro atlikėjai]]