Šventojo Kryžiaus bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad toje vietoje buvo pranciškonų šventyklėlė nuo [[1210]]-ųjų. Esą prie jos atsiradimo ištakų stovėjo pats [[Šv. Pranciškus Asyžietis]]. [[1294]] m. prasidėjo bazilikos pastatymas toje vietoje, tradiciškai manoma, kad pagal architekto Arnolfo di Cambio projektą. Joje dirbo architektas [[Filipas Bruneleskis]], kuris suprojektavo [[Pazzi koplyčia|Pazzi koplyčią]]. Bazilika pašventinta [[1444]] m. [[popiežius|popiežiaus]] [[Eugenijus IV|Eugenijaus IV-ojo]]. Bazilika yra [[Gotika|gotikinio stiliaus]] ir laikoma didžiausia pranciškonų bažnyčia pasaulyje.

Per jos sukūrimo laikotarpį bazilikoje dirbo eilėdaug žymių Florencijos menininkų. Po [[1560]] m. pagal [[Giorgio Vasari]] projektus buvo perstatomos vidinės bazilikos dalys, dėl ko dalis altorių ir dekoracijų pražuvo. Kita vertus, bazilika buvo papildyta [[XVI amžius|XVI amžiaus]] [[manierizmas|manieristiniais]] kūriniais. [[1842]] m. perstatyta varpinė, o [[1863]] m. baigtas [[Neogotika|neogotikinio]] stiliaus [[fasadas]], kurį sukūrė Niccolo Matas. Vėliau jis buvo palaidotas bazilikos portike, o ne pačioje bazilikoje dėl to, kad buvo [[žydas|žydų]] kilmės.

[[1866]] m. bažnyčią perėmė valstybė. Joje įkurtas muziejus. Svarbiausia ekspozicijos dalis yra [[refektoriumas|refektoriume]]. [[1966]] m. įvykęs [[Arnas|Arno]] upės katastrofinis potvynis užtvindė baziliką. Nukentėjo ir meno darbai, tarp kurių garsiausias -− viduramžių menininko [[Čimabujė]]s [[krucifiksas]].