Aukštieji Paneriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
+nuotraukos, pild.
Eilutė 1:
{{Ltgyv
|pavad = Aukštieji Paneriai
|foto = PaneriuGSAgrastų_gatvė_Paneriuose.jpgJPG
|plotis = 280
|fotoinfo = PaneriųAgrastų geležinkeliogatvė stotisA. Paneriuose
|lat=54.624|long=25.181
|sav = Vilniaus miesto savivaldybė
Eilutė 9:
|gyv =
|metai =
|vikiteka = Category:Aukštieji Paneriai
|kirčl = {{vietovardis|Aukštíeji Paneriaĩ||||||k=3b|š=1}}
}}
'''Aukštieji Paneriai''' – pietrytinė [[Vilniaus miesto dalis]], esanti į vakarus nuo [[Panerių tunelis|Panerių tunelio]]. Įsikūrę miškingoje vietovėje, yra [[Panerių memorialinis muziejus]], [[Panerių geležinkelio stotis]]. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir [[Vokė|Vokės]] upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto.
 
[[Vaizdas:Panerių geležinkelio stotis.JPG|thumb|left|250px|Geležinkelio stotis]]
'''Aukštieji Paneriai''' – pietrytinė [[Vilniaus miesto dalis]], esanti į vakarus nuo [[Panerių tunelis|Panerių tunelio]]. Įsikūrę miškingoje vietovėje, yra [[Panerių memorialinis muziejus]], [[Panerių geležinkelio stotis]].
 
== Susisiekimas ==
 
Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš [[Kaunas|Kauno]], [[Lyda|Lydos]], [[Minskas|Minsko]], [[Grigiškės|Grigiškių]], [[Žemieji Paneriai|Žemųjų Panerių]]. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir [[Trakai|Trakų]], [[Varėna|Varėnos]], [[Marcinkonys|Marcinkonių]], [[Stasylos|Stasylų]]. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.
 
Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20 ir 51 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų [[estakada]] kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve. Ja autobusai nekursuoja, bet yra 9 autobusas, vežantis nuo Panerių stoties iki Zuikių gatvės<ref>http://www.vilniustransport.lt/lt/news/view/?id=502</ref>. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį<ref>http://www.vilniausmetro.lt/Vilniuje_vaikai_mokykla_pasiekia_vamzdziu_kuriame_buvo_nuskendes_zmogus_ir_miega_valkatos</ref><ref>http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gsteponavicius-kovos-del-teises-vaikams-eiti-i-mokykla-vamzdziu-po-gelezinkelio-begiais.d?id=59420937</ref>.
 
<gallery>
File:Panerių_geležinkelių_mazgas.JPG|Geležinkelių mazgas
File:Pėsčiųjų estakada Paneriuose.JPG|Pėsčiųjų estakada
File:Graičiūno gatvė Paneriuose.JPG|Graičiūno gatvė ir bendrovė [[Vilniaus pergalė]]
File:9 Vilniaus autobusas.JPG|9 autobusas Agrastų gatvėje
</gallery>
 
== Istorija ==
eilutė 20 ⟶ 34:
=== Panerių kautynės ===
{{main|1831 m. sukilimas}}
[[Vaizdas:2001 06 06Paneriai7.jpg|thumb|left|200px|Paminklo Panerių kautynėse žuvusiems 1831  m. sukilėliams atidengimas]][[1831]] m. [[birželio 19]] d. įvykusiose [[Panerių kautynės]]e generolo [[Antanas Gelgaudas|Antano Gelgaudo]] sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.
[[2001 m.|2001]] m. [[birželio 6]] d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1793 Panerių kapinių koplyčia]</ref> pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.
 
eilutė 38 ⟶ 52:
Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|Memorialas nacizmo aukoms atminti
</gallery>
Bene labiausiai vietiovės vardas sietinas su Antrojo pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: [[Francas Mureris]] (Vilniaus mėsininkas), [[Martynas Veisas]], [[Bruno Kitelis]], o vykdė lietuviai savanoriai. [[1941]]–[[1944]] m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).
 
Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis [[Alekas Volkovskis]] (muzika) ir [[Šmerkė Kačerginskis]] (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.<ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]</ref>