21:05, 19 sausio 2014 versija taisyti Shanmugamp7 (aptarimas \| indėlis) 81 keitimas S Atmestas 81.7.111.79 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tocekas keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:16, 2 birželio 2014 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 148 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Apollo Command Service Module in vacuum chamber.jpg\|miniatiūra\|dešinėje\|Didžiulis [[vakuuminis kambarys]]]] '''Vakuumas''' ({{la\|vacuum}} — – „tuštuma“) — – [[erdvė]]s dalis, kurioje nėra jokios [[medžiaga\|medžiagos]] (net [[oras\|oro]]). Šių praretintų [[dujos\|dujų]] [[slėgis]] yra kur kas mažesnis už [[Žemės atmosfera\|atmosferos]] slėgį. == Vakuumo skalės == eilutė 7 ⟶ 8: \| Mažas vakuumas \|\| 100–3.3 kPa \|- \| Vidutinis vakuumas \|\| 3.3 kPa – 130 mPa \|- \| Didelis vakuumas \|\| 130 mPa – 130 µPa \|- \| Labai didelis vakuumas \|\| 130 µPa – 130 nPa \|- \| Superdidelis vakuumas \|\| 130 nPa ir mažiau eilutė 23 ⟶ 24: == Dalinis vakuumas == Apibūdinti visai '''dalinio vakuumo''' charkteristikai prireiktų kelių parametrų (tokių kaip [[temperatūra]]). Inžinieriai vakuumą matuoja pagal jo slėgį. Pagal tarptautinę matų sistemą (SI), slėgio vienetas yra paskalis (Pa), bet vakuumas dažnai matuojamas kitais vienetais – gyvsidabrio stulpeliu (mmHg) arba torais (Torr). 1 mmHg = 1 Torr = 133,3223684 Pa. Taip pat dažnai išreiškiama [[barometras\|barometro]] skale arba procentais nuo atmosferos slėgio. == Vakuumo sukūrimas == Lengviausias būdas sukurti dirbtinį vakuumą yra padidinti talpą. Pavyzdžiui, jūsų raumenys išsiplečia taip sudarydami tuštumą jūsų plaučiuose, kuriuos tuojau pat užpildo oras. Oro išstūmimas, angos uždarymas ir taros padidinimas – tai pagrindiniai veiksmai norint sukurti vakuumą arba pumpavimo principu paremtą mechanizmą. Kol kas žemiausia slėgio riba pasiekta laboratorijose yra apie 10<sup>-13</sup> Pa. == Vakuumas kosmose == Didžioji dalis atvirojo kosmoso turi tankį ir slėgį, kurie yra beveik lygūs idealiajam vakuumui. Jis yra šaltas ir jame nėra [[trintis\|trinties]]. Didžioji dalis visų savybių išlieka nežinomos. Visas mums žinomas kosmosas yra pilnas [[fotonas\|fotonų]] ir daugybės [[neutrinas\|neutrinų]]. Vidutinė tempertūra – 3 K (trys laipsniai virš [[absoliutus nulis\|absoliučiojo nulio]]). Nei fotonai, nei neutrinai nesudaro reikšmingos sąveikos su [[materija (fizika)\|materija]], taigi, [[planeta\|planetos]], [[žvaigždė]]s ir [[erdvėlaivis\|erdvėlaiviai]] gali laisvi judėti šiuo beveik idealiu vakuumu. == Istorinės interpretacijos == eilutė 38 ⟶ 39: [[Viduramžiai]]s vakuumo idėja buvo laikoma amorali ir netgi eretiška. Tai buvo pagrindžiama tuo, jog [[Dievas]] yra visur ir negali vakuume jo nebūti. Tuometiniai moksliniai eksperimentai galbūt akimirksniui sukurdavo nedidelį vakuumą (pavyzdžiui, atskiriant dvi dideles lėkštes), bet vėliau jį aiškindami sakė, jog dangiškosios jėgos arba visagalė gamta nemėgsta tuštumos ir neleido susikurti vakuumui. Tačiau vėliau buvo sugalvota, kad Dievas galėtų sukurti vakuumą, jei tik to norėtų. Vėliau [[Galilėjus]] ir Evangelista Toričelis ginčijosi [[1643]] m. dėl vakuumo susidarymo gyvsidabrinio barometro viršuje. Kai kurie žmonės tikėjo, kad Toričeliis pirmasis sukūrė vakuumą, bet jį atpažino ir apibūdino tik [[Blezas Paskalis]]. [[Robertas Boilis]] vėliau tęsė vakuumo savybių tyrimus. [[1654]] m. [[Otas von Gerikė]] vadovavo įžymiajam Magdeburgo pusrutulių eksperimentui, per kurį keli sukinkyti arkliai negalėjo atskirti dviejų pusrutulių, tarp kurių buvo ištrauktas oras. {{Commons\|Category:Vacuum\|no=T}}

Vakuumas: Skirtumas tarp puslapio versijų