Bisau Gvinėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bisau Gvinėjos Respublika''' ('''Bisau Gvinėja''')  – valstybė Vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. Ribojasi su [[Senegalas|Senegalu]] šiaurėje, [[Gvinėja]] rytuose ir pietuose, [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] vakaruose.

XIX a. Kaabu kontroliuojamose teritorijose stiprėjo [[fulbių džihadas]]. [[Futa Toras|Futa Toro]] [[fulbiai]] ne kartą nusiaubė valstybę. Vėliau interesus į regioną išreiškė kita taokratinė fulbių valstybė  – [[Futa Džalonas]], siekusi hegemonijos Senegambijoje. 1866  m. Futa Džalono karvedys Alfa Jaja, suvienijęs pajėgas su Tukulero Umar Taliu, apsiautė Kaabu sostinę. 1867  m. Kaabu valdovas Dianke Walli susprogdino Kansalą kartu su jos gyventojais. Tai pabaigė Kaabu valstybės egzistavimą, o regioną užvaldė Futa Džalonas. Keitėsi etninė regiono sudėtis, ir vietoj mandinkų čia įsigalėjo fulbiai.

Tuo pat metu pajūryje hegemoniją plėtė portugalai, kurie susidūrė su kitų kolonijinių valstybių interesais. 1870  m. jie išlaikė kontrolę [[Bolama|Bolamoje]], į kurią pretendavo britai, tačiau 1885  m. neteko šiaurinių teritorijų, kurios perėjo [[Prancūzijos Vakarų Afrika]]i. Portugalai skverbėsi į krašto gilumą, kur palaužė vietos genčių pasipriešinimą ir galiausiai suformavo dabartines teritorijas. Siekdami kelti krašto ūkį, jie vystė žemės riešutų auginimą.

Iš pradžių kolonija vystėsi sparčiai, tačiau po II pasaulinio karo prasidėjo stagnacija. Visoje Afrikoje prasidėjus [[dekolonizacija]]i, 1956  m. vietos lyderis [[Amílcar Cabral]] įkūrė PAIGC, siekusią šalies nepriklausomybės. Nors 1960  m. aplinkinės šalys tapo nepriklausomos, Portugalija vengė paleisti savo kolonijas. Remiama kaimynių, PAIGC vykdė partizaninį karą, kuris buvo vienas iš aršiausių kolonijinių karų, kuriuos Portugalija kovojo Afrikoje. 1974  m. Bisau Gvinėja iškovojo nepriklausomybę, jos pirmuoju prezidentu tapo [[Luís Cabral]].

Šalyje nepasiektas stabilumas. Iš pradžių vyko susidorojimai su pro-portugališkai nusiteikusiais gyventojais. 1980  m. valdžią paėmė [[João Bernardo "Nino" Vieira]], kuris viešpatavo kaip vienvaldis. Pirmieji demokratiniai rinkiamai įvyko 1994  m., tačiau 1998  m. kilo [[Bisau Gvinėjos pilietinis karas]], kurio metu Vieira nuverstas. 2005  m. jam pavyko grįžti į valdžią per demokratiškai organizuotus rinkimus, bet 2009  m. prezidentas nužudytas.

Bisau Gvinėja yra pusiau prezidentinė [[respublika]]. Šalies vadovas yra prezidentas, o vyriausybės vadovas  – prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 102 vietų parlamentui, kurio nariai renkami visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus.

Pagal 2012  m. Demokratijos indeksą, Bisau Gvinėja priskiriama „autoritarinių režimų“ kategorijai.<ref>[https://www.eiu.com/public/topical_report.aspx?campaignid=DemocracyIndex12 Democracy Index 2012], The Economist Intelligence Unit</ref>

Būdingos [[savana|savanos]], pakrantėse veši [[mangrovė]]s ir drėgnieji [[atogrąžų miškai]]. Įsteigti 5 nacionaliniai parkai. Yra apie 110 žinduolių, 380 paukščių rūšių. Veisiasi [[Afrikinis buivolas|buivolai]], [[gazelės]], [[leopardas|leopardai]], [[hienos]], [[karpotis|karpočiai]], [[beždžionės]], [[krokodilai]], [[gyvatės]], iš paukščių  – [[pelikanai]], [[flamingai]].

Bisau Gvinėja yra etniškai marga valstybė ir joje yra daug skirtingų kalbų, papročių bei socialinių struktūrų. Šalyje priskaičiuojama keliolika etninių grupių, kurių dauguma kalba [[Atlanto grupės kalbos|Atlanto grupės kalbomis]]. Didžiausios jų yra [[fulbiai]] (20%, paplitę rytinėje šalies dalyje), ir pajūrio tautos, paplitę vakarinėje šalies dalyje: [[balantai]] (30%), [[mandžakai]] (14%), [[papeliai]] (7%), [[džolai]], [[bajotai]], [[kobianai]], [[mankanjai]], [[biafadai]], [[bižogai]], [[mansoankai]], [[nalu]]. Šalies šiaurėje gyvena viena [[mandžių kalbos|mandžių kalbų]] kalbantys [[mandinkai]] (13%).

Oficiali šalies kalba yra [[portugalų kalba|portugalų]], bet ja kalba tik 14 % Bisau Gvinėjos gyventojų. 44 % kalba portugalų kalbos pagrindu susidariusia [[Kreolų kalbos|kreolų kalba]], o likę - – įvairiomis gimtosiomis afrikinėmis kalbomis. Mokyklose taip pat yra mokoma [[prancūzų kalba]], nes Bisau Gvinėja yra apsupta prancūziškai kalbančių šalių.

Pasak 2003  m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15  m. žmonių raštingumas yra 42,4 % (vyrų - – 58,1 %, moterų - – 27,4 %). Anot 2009  m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 47,9 metų (vyrų - – 46,07  m., moterų - – 49,79  m.).<ref name="CIA"/>

* 0-14 metų: 40,8 %

* 15-64 metų: 56,1 %

* 65 metų ir vyresni: 3,1 % (2009  m. apsk.)

[[AIDS]] paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,8 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 1 100 (2007  m. apsk.)<ref name="CIA"/>