Leon Battista Alberti: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 36:
== Biografija ==
Leonas Batista Albertis gimė [[1404]] m. vasario 14 d. [[Genuja|Genujoje]]. Jis buvo kilęs iš pasiturinčių pirklių ir bankininkų giminės, kuri 1401 m. buvo ištremta iš [[Florencija|Florencijos]]. Albertis su broliu Karlu buvo nesantuokiniais vaikais. Batista buvo jo krikšto vardas, vardą Leonas architektas prisiėmė vėliau. Jo tėvas Lorenzo Alberti, motina – tikriausiai našlė iš Bolonijos Bianca Fieschi. Albertis mokėsi literatūros [[Venecija|Venecijoje]], klasikines kalbas – [[Paduja|Padujoje]] ir [[teisė|teisę]] – [[Bolonijos universitetas|Bolonijos universitete]]. Jis daug keliavo po Italijos miestus, Vokietiją ir Žemutines Provincijas. 1421 m. mirė Alberčio tėvas. 1428 m. Albertis grįžo į Florenciją. 1431 m. tapo Grado patriarcho Biagio Molin sekretoriumi. 1432 m. jis buvo priimtas į popiežiaus abreviatoriaus postą Romoje. Tai leido Alberčiui studijuoti [[Senovės Roma|Sen. Romos]] architektūrines liekanas. Leonas Batista Albertis rašė traktatus architektūros, tapybos, skulptūros, dramos, eilėraščių klausimais, netgi apie žirgus. Buvo tapytoju mėgėju. Būdamas 20 metų sukūrė lotynišką komediją, kuri buvo palaikyta naujai atrasta antikine. 1432 m. jis pradėjo filosofinį, kelių tomų traktatą ''Della famiglia'' („Apie šeimą“). 1435 m. Albertis parašė traktatą ''Della Pittura'' („Apie tapybą“), kuriame išdėstė [[linijinė perspektyva|linijinę perspektyvos]] taikymo teoriją vaizduojant trimačius objektus dvimatėje erdvėje. Šį traktatą dedikavo Florencijos architektui Bruneleskiui ([[Bruneleskis]] pirmasis atrado linijinės perspektyvos taisykles
Po Bruneleskio mirties 1446 m. Albertis tapo pirmaujančiu renesanso epochos architektu Italijoje. 1446 m. jo draugas Tommaso Parentucelli tapo popiežiumi [[Mikalojus V|Mikalojumi V]] ir priėmė Albertį į architektūros patarėjo postą restauracijos klausimais. 1450 m. [[Riminis|Riminio]] valdytojas [[Sigismondo Malatesta]] dalyvavo iškilmėse Romoje ir sutiko Albertį. Riminyje architektas Matteo de’ Pasti dirbo ties šventykla, skirta įamžinti Malatestos žygius, bei tapti pomirtine jo koplyčia. Albertis sukritikavo Matteo de’ Pasti projektus ir Malatesta pakvietė jį suplanuoti koplyčios eksterjerą. Projektai buvo sustabdyti 1461 m., kai Sigismondo Malatesta susipyko su popiežiumi ir pastarasis jį ekskomunikavo. 1454-1470 m. laikotarpyje Albertis kūrė Florencijos [[Santa Maria Novella]] bažnyčios fasadą. Projektą finansavo Giovanni Rucellai. Šiame fasade Albertis taikė geometrinius ir matematinius principus, kuriuos jau anksčiau buvo apibrėžęs Bruneleskis. [[Santa Maria Novella]] fasado dizainas tapo prototipu vėlesnės baroko stiliaus [[Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia|Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios]] fasado projektui. Giovanni Rucellai Alberčiui užsakė sukurti Ručelajų rūmus Florencijoje (pradėti 1453 m.). Šių rūmų projektui buvo panaudotas [[Michelozzo]] kurtų [[Medičių rūmai|Medičių rūmų]] pavyzdys. Pastato struktūra imituoja [[Romos Koliziejus|Romos Koliziejaus]] principus, kai vis aukštesni architektūriniai elementai yra vis lengvesni. Tai buvo pirmas toks statinys Italijoje nuo Sen. Romos laikų.
| |||