Vikipedija

Gediminas Purlys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kvitas (aptarimas | indėlis)
4 375 keitimai
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Gediminas Purlys
| gimimo data vardas = {{Gimė|1948|8|28PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| gimimo vieta = {{flagicon|Lithuania}} Pašvenčio k., [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių raj.]], [[Lietuva]]
| paveikslėlio apibūdinimas =
| mirties data = {{mirties data|2014|5|21|1948|8|28}} ▼
| paveikslėlio dydis =
| mirties vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Klaipėda|Klaipėdos m.]] ▼
| gimimo data = {{Gimė|1948|08|28}}
| išsilavinimas = [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinė konservatorija]], Maskvos P. Čaikovskio konservatorija
| gimimo vieta = [[Pašventys (Anykščiai)|Pašventys]], [[Anykščių rajonas]]
| pareigos = [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius]]
▲| mirties data = {{mirties dataMirė|2014|505|21|1948|808|28}}
| sutuoktinis = [[Audronė Purlienė-Piekutė|Audronė Anelė Purlienė]]▼
▲| mirties vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Klaipėda|Klaipėdos m.]]
| vaikai = Vaiva Purlytė ir Živilė Purlytė - Čapienė▼
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
▲| sutuoktinissutuoktinė = [[Audronė Purlienė-Piekutė|Audronė Anelė Purlienė]]
▲| vaikai = Vaiva Purlytė ir,<br> Živilė Purlytė -Čapienė,<br> ČapienėTadas Purlys
| veikla = dirigentas, pedagogas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1971]] m. [[LSSR konservatorija]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Gediminas Purlys''' ([[1948]]  m. [[rugpjūčio 28]] d. Pašvenčio[[Pašventys k.(Anykščiai)|Pašventyje]], [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių r.rajonas]] - – [[2014]]  m. [[gegužės 21]] d. [[Klaipėda|Klaipėdos m.Klaipėdoje]])  – Lietuvos choro dirigentas ir, pedagogas.
 
== Biografija ==
Architekto [[Evaldas Purlys|Evaldo Purlio]] (g. 1941) brolis. [[1955]]–[[1967]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje]] (dėst. [[Antanas Jozėnas]]). 1967–[[1971]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|LSSR konservatorijoje]] (doc. [[Nadežda Kazakauskienė|Nadeždos Kazakauskienės]] klasė). Studijuodamas [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir Statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu – -koncertmeisteriu. [[1970]]–[[1972]]  m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė"„Eglė“ ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. [[1971]]–[[1972]] 1971–1972 m. [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. [[1975]]–[[1978]] m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje-stažuotėje (prof. K. Pticos klasė).▼
 
Nuo [[1972]]  m. rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėsLSSR konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1975]]  m. vyr. dėstytojas, nuo [[1980]]  m. e. doc. pareigas, nuo [[1985]]  m. docentas, nuo [[1992]]  m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas ([[1992]]–1992–[[1997]]  m.), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. [[1976]]–[[1980]] –1980 m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, [[1979]]–[[1989]]  m. ir [[1992]]–1992–[[1993]]  m., nuo [[1997]]  m. Choro dirigavimo katedros studentų mišriojo choro vadovas. Chorą parengė [[1980]] ir [[1985]]  m. respublikinėms [[dainų šventėmsšventė]]ms, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]]  m. Baltijos studentų dainų šventėms „Gaudeamus"„[[Gaudeamus]]“ [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], [[1998]]  m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. Choras nemažai koncertavo, surengė [[Juozas Tallat-Kelpša|J.Juozo Tallat-Kelpšos]], J. Dambrausko, [[Juozas Gruodis|J.Juozo Gruodžio]], [[Stasys Šimkus|S.Stasio Šimkaus]] ir kitų kompozitorių autorinius koncertus, dainavo [[Sankt Peterburgas|Leningrade]] ir kitur.▼
Architekto [[Evaldas Purlys|Evaldo Purlio]] brolis. [[1955]]–[[1967]] m. choro dirigavimo mokėsi [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. [[Antanas Jozėnas|A. Jozėnas]]), o [[1967]]–[[1971]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. N. Kazakauskienės klasė). [[1975]]–[[1978]] m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskio]] konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje – stažuotėje (prof. K. Pticos klasė).
 
[[1991]]–[[1994]]  m. G. Purlys Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir J. Rutterio kantatą „Magnificat"„Magnificat“, kurią pirmą kartą atliko [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (Vilniaus [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Vilniaus Šv. Kazimiero]] bažnyčioje]]). Chorą parengė [[1992]]  m. IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursui (pelnė antrąją vietą ir specialų prizą) ir [[1994]]  m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]] (talkino A. Purlienė). Pedagogas mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.▼
▲Studijuodamas [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir Statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu – koncertmeisteriu. [[1970]]–[[1972]] m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė" ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. [[1971]]–[[1972]] m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas.
 
▲Nuo [[1972]] m. rudens [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1975]] m. vyr. dėstytojas, nuo [[1980]] m. e. doc. pareigas, nuo [[1985]] m. docentas, nuo [[1992]] m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas ([[1992]]–[[1997]] m.), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. [[1976]]–[[1980]] m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, [[1979]]–[[1989]] m. ir [[1992]]–[[1993]] m., nuo [[1997]] m. Choro dirigavimo katedros studentų mišriojo choro vadovas. Chorą parengė [[1980]] ir [[1985]] m. respublikinėms dainų šventėms, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]] m. Baltijos studentų dainų šventėms „Gaudeamus" [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. Choras nemažai koncertavo, surengė[[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]], J. Dambrausko, [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] ir kitų kompozitorių autorinius koncertus, dainavo [[Sankt Peterburgas|Leningrade]] ir kitur.
 
▲[[1991]]–[[1994]] m. G. Purlys Klaipėdos [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir J. Rutterio kantatą „Magnificat", kurią pirmą kartą atliko [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (Vilniaus [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] bažnyčioje). Chorą parengė [[1992]] m. IX [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursui (pelnė antrąją vietą ir specialų prizą) ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]] (talkino A. Purlienė). Pedagogas mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.
 
Be pedagoginio darbo, G. Purlys platų muzikinės kultūros barą išvarė su mėgėjų chorais.
 
Nuo [[1972]]  m. [[Kretinga|Kretingos]] rajkoopsąjungos (vėliau kultūros rūmų) mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą nuo [[1975]]  m. parengė visoms respublikinėms dainų šventėms, [[1990]]  m. Lietuvos tautinei dainų šventei, [[1994]]  m. I ir [[1998]]  m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms [[Vilnius|Vilniuje]], dalyvavo [[1997]]  m. II Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] (Švedija), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo [[Rumunija|Rumunijoje]] ([[1975]] m.), [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ([[1981]] m.), [[Lenkija|Lenkijoje]] ([[1995]] m.), [[Talinas|Taline]] ir [[Maskva|Maskvoje]], padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. Choras laureatu tapo [[1981]]  m. V [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse [[Klaipėda|Klaipėdoje]], pirmąsias vietas pelnė [[1986]] m. ir [[1988]]  m. [[Juozas Naujalis|J.Juozo Naujalio]] konkursuose [[Raudondvaris (Kaunas)|Raudondvaryje]] ir [[1987]]  m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“. „Gintaro"„Gintaro“ koncertų programose keli šimtai šiuolaikinių ir užsienio klasikų kūrinių.
 
[[1976]]  m. dirigentas Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose subūrė mišrųjį vokalinį ansamblį ir tų pačių metų respublikiniame „Sidabrinių balsų"balsų“ konkurse [[Palanga|Palangoje]] su juo pelnė laureato vardą.
 
Nuo [[1979]]  m. Klaipėdos mokytojų namų mišriojo choro vadovas. Choras [[1979]]  m. IV [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurso laureatas ir prizininkas, [[1980]]  m. respublikinės dainų šventės konkurso prizininkas.
 
Nuo [[1980]]  m. kartu su R. Songaila Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai"„Trinyčiai“ moterų choro vadovas. Choras [[1981]]  m. V [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurso laureatas, surengė nemaža koncertų. [[1982]]–[[1989]]  m. Klaipėdos dujofikacijos valdybos mišriojo choro ir vokalinių ansamblių vadovas. Chorą parengė [[1985]]  m. respublikinei dainų šventei.
 
Nuo [[1988]]  m. kurį laiką vadovavo nedidelei dainininkų grupei „Atgaja"„Atgaja“, kuri propagavo religinę muziką ir daug kartų giedojo Žemaitijos bažnyčiose, Vilniaus [[Vilniaus Arkikatedra Bazilika|Vilniaus Arkikatedroje]], dainavo sostinės Operos ir baleto teatre.
 
Nuvykęs į JAV, [[1989]]–1989–[[1991]]  m. Klyvlende, OH, G. Purlys vadovavo lietuvių tautinio meno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] ansambliui, su kuriuo koncertavo Klyvlende, [[Čikaga|Čikagoje]], [[Detroitas|Detroite]], Vašingtone, [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Niujorkas|Niujorke]] ir kitur. [[1990]]  m. [[gegužės 5]] d. Klyvlende surengė ansamblio 50-mečio jubiliejinį koncertą. Ansamblis, atvykęs į Lietuvą, koncertus surengė [[Kretinga|Kretingoje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]]. Gyvendamas užsienyje, G. Purlys buvo [[1991]]  m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės dirigentas [[Čikaga|Čikagoje]].
 
[[1986]]–[[1997]] 1986–1997 m. (su pertrauka) Plungės[[Plungė]]s kultūros namų kamerinio choro vadovas. Choras koncertavo Žemaitijos miestuose, giedojo bažnyčiose ir Rygos Šv. Petro katedroje, dalyvavo [[1994]]  m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]]. Kelis kartus su kameriniais orkestrais atliko [[Antonijus Vivaldis|A.Antonijaus Vivaldi]] kantatą „Gloria“ ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|WV. A. MozartoMocarto]] „Karūnavimo mišias"mišias“. [[1996]]  m. [[kovo 9]] d. surengė 10-mečio minėjimo koncertą, dalyvavo [[1997]]  m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje [[Gotlandas|Gotlande]] (Švedija).
 
Nuo [[1990]]  m. G. Purlys  – Klaipėdos [[Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia|Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės]] bažnyčios didžiojo choro vadovas. Choras dalyvavo [[1994]]  m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[1995]]  m. [[kovo 12]] d. XX Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose  – kartu su Plungės kameriniu choru ir uostamiesčio kameriniu orkestru atliko [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|WV. A. Mozarto]]Mocarto „Karūnavimo mišias"mišias“.
 
Be darbo su chorais, G. Purlys dirbodirba mokslinį metodinį ir leidybinį darbą. Harmonizavo ir aranžavo dainų rinkinį vidurinių mokyklų mišriesiems chorams „Draugystės dainos“ ([[1985]] m.), parengė A. Mikulskio kūrinių trečiąją knygą „Tau, brangi Tėvyne“ ([[1991]] m. išleista [[Čikaga|Čikagoje]]), padėjo išleisti A. Mikulskio tautines mišias „Už kenčiančią Lietuvą“ ([[1996]] m.), V. Jančio vokalinės muzikos rinkinį „Mano džiaugsmai“ ([[1995]] m.), suredagavo ir parengė spaudai [[Kazimieras Viktoras Banaitis|K. V.Kazimiero Banaičio]] 48 harmonizuotas lietuvių liaudies dainas ([[1998]] m.). Aranžavo ir harmonizavo apie 100 dainų ir giesmių. [[1996]]  m. sukūrė „Mišias Marijos Taikos Karalienės garbei“ ([[1998]]  m. III [[Juozas Naujalis|J.Juozo Naujalio]] religinės muzikos chorams konkurse laimėjo pirmąją premiją) ir keletą dainų chorams. Aranžavo populiariąją [[Galina Savinienė|G.Galinos Savinienės]] dainą "Lietuva"„Lietuva“.
 
Mirė 2014  m. gegužės 21 d. Klaipėdoje. Palaidotas [[Lėbartai (Dovilai)|Lėbartų]] kapinėse.
 
== Visuomeninė veikla ==
G. Purlys buvo Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas, [[1988]]  m. Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyr. dirigentas, Klaipėdos miesto, Kretingos, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų dainų švenčių dirigentas, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]]  m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus"„Gaudeamus“ [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, [[1993]]  m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]], [[1993]]  m. Kryžių kalne netoli [[Šiauliai|Šiaulių]] jungtinio choro, [[1994]]  m. I ir [[1998]]  m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. [[1982]]  m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1983]]  m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=298</ref>▼
 
== Šaltiniai ==
▲G. Purlys buvo Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas, [[1988]] m. Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyr. dirigentas, Klaipėdos miesto, Kretingos, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų dainų švenčių dirigentas, [[1981]], [[1984]] ir [[1988]] m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus" [[Ryga|Rygoje]], [[Talinas|Taline]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas, [[1993]] m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]], [[1993]] m. Kryžių kalne netoli [[Šiauliai|Šiaulių]] jungtinio choro, [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. [[1982]] m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1983]] m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
{{ref}}
 
== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos chorvedžiai|Purlys, Gediminas]]}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Purlys, Gediminaschorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminas_Purlys"