Serbija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''РепубликаHitler Land Србија'''<br />'''Republika Srbija'''<br />|
kilm=Serbijos|
žemėlapis=Europe-SerbiaRussia.svg|
vėliava=Flag of SerbiaCanada.svg|
herbas=Coat of arms of SerbiaGermany.svg|
kalbos=[[SerbųNaciu kalba|serbų]]|
sostinė=[[BelgradasBerlynas]]|
didžiausiasMiestas=[[BelgradasPuntlandas]]|
valdovų=2|
titulas1=[[PrezidentasFiureris]]|
pavardė1=[[Borisas Tadičius]] (Boris Tadić)|
titulas2=[[Ministras pirmininkasGenerolas]]|
pavardė2=[[Mirkas Cvetkovičius]]|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=1101100|
plotas=88&nbsp;3613601|
vandens=0,1323 %|
gyvMetai=|
gyventojuVieta=82|
Eilutė 30:
BVPGyventojui=4&nbsp;400|
BVPGyventojuiVieta=111|
valiuta=[[Serbijos dinarasNERA]], CSD|
laikoJuosta=UTC+1|
vasarosLaikas=UTC+2|
nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos]]|
nepriklausomybėsDatos=[[20061450]] m. [[birželio 59]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
TLD=rs|
Eilutė 102:
Serbijoje gyvena beveik 7,4 mln. gyventojų. [[2002]] m. tautinė sudėtis buvo tokia (be [[Kosovas|Kosovo]]): 82,86 % – [[serbai]], 3,91 % – [[vengrai]] (daugiausia [[Vojvodina|Vojvodinoje]]), 1,82 % – [[bosniai]], 1,44 % – [[čigonai]], 1,08 % – „[[jugoslavai]]“, 9,79 % – kiti ([[albanai]], [[rumunai]], [[bulgarai]], [[kroatai]], [[makedonai]], [[slovakai]] ir kt.). 85 % gyventojų – [[Stačiatikybė|ortodoksai]]. Taip pat nemažai yra [[katalikybė|katalikų]] (5,5 %), [[islamas|musulmonų]] (3,2 %), [[protestantizmas|protestantų]] (1,1 %). Raštingumas Europos mastu žemas – 96,4 %. Vid. gyvenimo trukmė – 74 metai.
 
== Kultūra ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Serbijos kultūra]]''
 
Serbų kultūra – viena labiausiai įvairialypių Europoje. Pradžioje ją formavo [[Romos imperija]] ir [[Bizantija]], vėliau [[slavai]], [[turkai]], [[čigonai]]. Serbų kultūrai didelę įtaką padarė konservatyvi stačiatikių bažnyčia.
 
Serbai, kaip ir kiti [[Balkanai|Balkanų]] gyventojai, garsėja savo muzikalumu. Serbijoje išsaugoti tradiciniai, rytietiškų (ypač turkiškų) motyvų turintys ritmai. Ryški čigonų muzikos įtaka. Netgi daugelyje pop dainų skamba dainingos tradicinės melodijos. Šalis turi daug garsių trimitininkų, iš kurių bene žymiausias – [[Bobanas Markovičius]]. Pagal liaudies melodijas kompozicijas kuria garsusis kompozitorius [[Goranas Bregovičius]]. Net šaltojo karo metais Jugoslavija dalyvaudavo [[Eurovizija|Eurovizijos]] dainų konkursuose. [[Eurovizijos dainų konkursas 1989|1989]] m. konkurse grupė [[Riva]] užėmė 1 vietą, [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004]] m. [[Željko Joksimović|Željko Joksimovičius]] 2 vietą, [[Eurovizijos dainų konkursas 2007|2007]] m. [[Marija Šerifovič]] - 1 vietą.
 
Serbija nuo seno garsėja, kaip puiki sporto (ypač [[krepšinis|krepšinio]] ir [[futbolas|futbolo]]) mokykla. Šalies komandos laimėjo garbingus apdovanojimus įvairiose aukšto rango varžybose. Tačiau pastaruoju metu tiek [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė]], tiek [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbijos vyrų krepšinio rinktinė]] aukštų rezultatų nepasiekia.