Morfologija (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.108.110 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16:
[[Kategorija:Morfologija| ]]
Linksniuojamųjų kalbos dalių gramatinio nagrinėjimo tvarka
Pavyzdžiai
Tol mokomės, kol gyvi esame.
Žodžiu
gyvi – pradinė forma gyvas, būdvardis, kokybinis, paprastasis, ia linksniuotės, nelyginamasis laipsnis, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina vardine tarinio dalimi (kokie esame? – gyvi).
Raštu
gyvi (gyvas) – būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?).
Tinginiui duonos nėra.
Žodžiu
Tinginiui – pradinė forma – tinginys, daiktavardis, bendrinis, vyriškosios giminės, ia linksniuotės, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam nėra? – tinginiui).
Raštu
Tinginiui (tinginys) – daiktav., bendr., vyr. g., ia l., vns. naud.; papild. (kam nėra?).
Trejetas drąsuolių pasiekė antrąją viršukalnę.
Žodžiu
Trejetas – skaitvardis, kuopinis, vyriškoji giminė, vardininkas; sakinyje eina veiksniu (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių).
Raštu
Trejetas – skaitv., kuop., vyr. g., vard.; veiksn. (kas pasiekė? – trejetas drąsuolių).
Žodžiu
antrąją – pradinė forma – antroji, skaitvardis, kelintinis, įvardžiuotinis, moteriškoji giminė, vienaskaitos galininkas; sakinyje eina pažyminiu (kelintą viršūnę? – antrąją).
Raštu
antrąją (antroji) – skaitv., kelint., įvardž., mot. g., vns. gal.; pažym. (kelintą viršūnę?).
Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai! (S. N.)
Žodžiu
tau – pradinė forma tu, įvardis, asmeninis, vienaskaitos naudininkas; sakinyje eina papildiniu (kam išpraus? – tau).
Raštu
tau (tu) – įv., asm., vns. naud.; papild. (kam išpraus?).
Veiksmažodžio gramatinio nagrinėjimo tvarka
1. Pagrindinės formos.
2. Kalbos dalis.
3. Asmenuotė.
4. Nuosaka, laikas, skaičius, asmuo.
5. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei veiksmažodis sangrąžinis arba beasmenis, tai nurodoma prieš asmenuotę. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau nenagrinėjama.
Pavyzdžiai
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
Žodžiu
pasiklosi – pagrindinės formos kloti, kloja, klojo, veiksmažodis, sangrąžinis, pirmoji asmenuotė, tiesioginė nuosaka, būsimasis laikas, vienaskaitos antrasis asmuo, sakinyje eina tariniu (ką pasidarysi? – pasiklosi).
Raštu
pasiklosi (kloti, kloja, klojo) – veiksmaž., sangr., I asm., ties. n., būs. l., vns. II a.; tar. (ką pasidarysi?).
Linas iš vakaro susideda knygas ir sąsiuvinius, kad rytą nebereikėtų.
Žodžiu
nebereikėtų – pagrindinės formos nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo, veiksmažodis, beasmenis, pirmoji asmenuotė, tariamoji nuosaka; sakinyje eina tariniu (kas vyktų? – nebereikėtų).
Raštu
nebereikėtų (nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo) – veiksmaž., beasm., I asm., tar. n.; tar. (kas vyktų?)
Dalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka
1. Pradinė forma.
2. Veiksmažodžio forma.
3. Rūšis.
4. Laikas.
5. Giminė, skaičius, linksnis.
6. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei dalyvis turi sangrąžinę formą arba yra įvardžiuotinis, nurodoma po rūšies.
Pavyzdys
Atsisveikinę vaikai išėjo.
Žodžiu
Atsisveikinę – pradinė forma atsisveikinęs, dalyvis, veikiamasis, sangrąžinis, būtasis kartinis laikas, vyriškoji giminė, daugiskaitos vardininkas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada išėjo? – atsisveikinę).
Raštu
atsisveikinę (atsisveikinęs) – dal., veik., sangr., būt. k. l., vyr. g., dgs. vard.; l. apl. (kada išėjo?)
Pusdalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka
Pavyzdys
1. Pradinė forma.
2. Veiksmažodžio forma.
3. Giminė.
4. Skaičius.
5. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei pusdalyvis sangrąžinis, nurodoma prieš giminę.
Studentai grįždami kažką aiškinosi.
Žodžiu
Grįždami – pradinė forma grįždamas, pusdalyvis, vyriškoji giminė, daugiskaita; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aiškinosi? – grįždami).
Raštu
Grįždami (grįždamas) – pusd., vyr. g., dgs.; l. apl. (kada aiškinosi?).
Padalyvio gramatinio nagrinėjimo tvarka
1. Veiksmažodžio forma.
2. Laikas.
3. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei padalyvis turi sangrąžinę formą, nurodoma prieš sakant laiką.
Pavyzdys
Išvažiavus aprimo vėjas.
Žodžiu
Išvažiavus – padalyvis, būtasis kartinis laikas; sakinyje eina laiko aplinkybe (kada aprimo? – sutemus).
Raštu
Išvažiavus – pad., būt. k. l.; l. apl. (kada aprimo?).
Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo tvarka
1. Kalbos dalis.
2. Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).
3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).
4. Kuo eina sakinyje.
Pavyzdys
Stovyklautojai ramiausiai vaikštinėjo po sodą.
Žodžiu
ramiausiai – būdo prieveiksmis, pagal kilmę būdvardinis, aukščiausiojo laipsnio; sakinyje eina būdo aplinkybe (kaip vaikštinėjo? – ramiausiai).
Raštu
ramiausiai – priev., b., būdv., aukšč. l.; b. apl. (kaip vaikštinėjo?).
| |||