|
[[Vaizdas:Illu capillary.jpg|thumb|Kapiliarai]]
'''Kapiliaras''' – labai smulki [[kraujagyslė]], kuri aprūpina [[Kraujas|krauju]] organizmo audinius.
Pirmasis kapiliarus [[1661]] m. aprašė M. Malpighi (Italija).
== Sandara ==
Tai trumpos (0,2–2 mm) ir labai mažo skersmens (6–8 μm) kraujagyslės. Sienelė yra sudaryta iš vieno sluoksnio ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios ant [[pamatinė membrana|pamatinės membranos]].
Kapiliarais kraujas teka lėtai, 0,5–1 mm/s greičiu. Tankus kapiliarų tinklas turi didelį kontaktinį paviršių, pvz., žmogaus raumenų kapiliarų kontaktinis plotas yra 6300 m².
== Rūšys ==
Pagal sienelės struktūrą, kapiliarai skirstomi į:
* '''somatiniai''' – ištisinio tipo. Jų sienelę sudaro ištisas [[endotelis|endotelio]] sluoksnis, o pamatinėje membranoje yra daugybė mikroskopinių porų, pro kurias nepraeina stambios molekulės. Tokių kapiliarų yra [[oda|odoje]], [[raumuo|raumenyse]], [[širdis|miokarde]], [[galvos smegenys|smegenų žievėje]].
* '''visceraliniai''' – langelinio tipo. Jie pamatinėje membranoje turi 0,1 μm skersmens langelius (plyšius), padengtus plona membrana. Visceralinių kapiliarų yra [[žarnynas|žarnyno gleivinėje]], [[inkstas|inkstų nefronuose]], [[endokrininė liauka|endokrininėse liaukose]].
* '''sinusoidiniai''' – jų endotelyje yra porų, o pamatinėje membranoje – intersticinių plyšių, pro kuriuos praeina ne tik skysčiai, bet ir [[eritrocitas|eritrocitai]]. Tokio tipo kapiliarai yra [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]], [[kepenys]]e, [[blužnis|blužnyje]].
Kapiliarai būna:
* '''magistraliniai kanalai''' – jungia [[arteriolė|arterioles]] su [[venulė]]mis. Jų sienelėse yra raumeninės skaidulos, kurių distaliniame gale mažiau.
* '''tikrieji kanalai''' – jie stačiu kampu atsišakoja nuo magistralinių kanalų. Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį. Kitose kapiliarų vietose raumenų skaidulų nėra. Nuo prekapiliarinių sfinkterių [[tonusas|tonuso]] priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.
Magistralinių ir tikrųjų kapiliarų santykis organuose nevienodas, pvz., raumenyse, kur [[metabolizmas|metabolizmo]] lygis labai svyruoja, jis yra 1:8–1:10, žarnų pasaite – 1:2–1:3.
== Funkcijos ==
Per kapiliarų sienelę vyksta trys skirtingi apykaitos procesai:
* '''difuzija''' – pagrindinė dujų, vandens, maisto medžiagų ir metabolitų apykaita kapiliaruose vyksta abipusės [[difuzija|difuzijos]] būdu. Ji tokia intensyvi, kad kapiliaruose [[kraujas|kraujo plazma]] su audinių skysčiu pasikeičia 40 kartų. Šių skysčių maišymasis vyksta nuolat.
Kapiliarų laidumas įvairioms medžiagoms nėra vienodas – priklauso nuo tos medžiagos molekulių dydžio. Riebaluose tirpios medžiagos ([[alkoholis|alkoholiai]], [[deguonis]], [[anglies dioksidas]]) difunduoja lengvai pro visą kapiliarų membranos paviršiaus plotą. Riebaluose netirpios medžiagos ([[vanduo]], [[gliukozė]], [[šlapalas]], [[NaCl]]) difunduoja pro poras, esančias kapiliarų sienelėje. Stambiamolekuliai junginiai ([[albuminai]]) difunduoja labai sunkiai, nes jų molekulių skersmuo dažnai būna didesnis už kapiliarų sienelės porų skersmenį.
* '''filtracija ir reabsorbcija''' – užtikrina apykaitą tarp kraujo ir audinių.
* '''pinocitozė''' – šiuo būdu didelės riebaluose netirpios molekulės pūslelių viduje pernešamos tarp kraujo ir intersticinio skysčio per kapiliarų [[endotelis|endotelį]].
{{Žmogaus anatomija|Kraujotakos sistema}}
| 