Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 90:
1944–[[1945]] metais buvo atlikta daug svarbių darbų: atstatomi stočių keleivių namai, tvarkomi tiltai ir kiti objektai. Buvo įkurta TSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. [[1946]] m. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 2091,8 km kelių, tarp jų 536,6 km dvikelio.
[[1953]] m. gegužės 15 d. TSRS Susisiekimo kelių ministerijos įsakymu Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] geležinkelio valdybos sujungiamos į vieną Baltijos geležinkelio valdybą, kuri sudaroma Rygoje. Lietuvoje geležinkeliai buvo suskaidyti į keturias Vilniaus, Kauno, Šiaulių plačiųjų ir [[Panevėžys|Panevėžio]] siaurųjų geležinkelių apygardas, kurios tiesiogiai pavaldžios Baltijos geležinkelio valdybai.
[[1956]] m. balandžio 26 d. vėl buvo atkurti trijų Baltijos valstybių geležinkeliai, prie Lietuvos geležinkelių buvo priskirti ir Kaliningrado srities geležinkeliai. [[1963]] m. vasario 14 d. TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į Pabaltijo geležinkelius.
Vienas reikšmingiausių
▲Vienas reikšmingiausių sovietmečio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios – Kauno ir Lentvario – [[Trakai|Trakų]] linijų elektrifikavimas. [[1975]] m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, o nuo [[1976]] m. sausio 20 d. pradėtas ir nuolatinis jų eismas. Sovietmečiu taip pat buvo atlikti ir kiti svarbūs darbai: [[1972]]–[[1975]] m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių – [[Utena|Utenos]] linija, [[1982]] m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis – [[Pakruojis]], pratęstas geležinkelis iš [[Adutiškis|Adutiškio]] iki [[Didžiasalis|Didžiasalio]] (šiuo metu išardytas).
Buvo modernizuojami ir geležinkelio riedmenys. [[1979]] m. pasibaigė garvežių pakeitimas [[Šilumvežis|šilumvežiais]]. Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės.
| |||