Bangos lūžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 64 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q72277 (translate me)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6:
== Šviesos lūžio dėsniai ==
[[Vaizdas:Refracao.png|left|thumb|Spindulių lūžis dviejų aplinkų riboje]]
[[Vaizdas:Pencil in a bowl of water.png|left|thumb|Refrakcija vandenyje. Juodas stačiakampis - – tai pieštukas. Šviesus stačiakampis atitinka matomą pieštuko padėtį. (X) atrodo tarsi būtų (Y) padėtyje, aukščiau nei (X).]]
Pirmasis dėsnis teigia jog:
: krintantysis spindulys, lūžęs spindulys ir per susikirtimo tašką nubrėžtas statmuo terpes skiriančiam paviršiui yra vienoje plokštumoje.
Eilutė 15:
: sin(α)/sin(β)=n<sub>2</sub>/n<sub>1</sub>=v<sub>1</sub>/v<sub>2</sub>=n.
 
Čia n - – antrosios aplinkos [[lūžio rodiklis]] pirmosios atžvilgiu. Aplinkos lūžio rodiklis vakuumo atžvilgiu, vadinamas absoliutiniu lūžio rodikliu. Jis parodo kiek kartų [[šviesos greitis]] (c) vakuume didesnis už fazinį šviesos [[greitis|greitį]] v toje medžiagoje (n=c/v).
 
Aplinka, kurioje šviesos greitis (fazinis) mažesnis, vadinama '''optiškai tankesne''', kurioje didesnis - – '''optiškai retesne'''. Pavyzdžiui, oras yra optiškai retesnė aplinka, palyginus su stiklu arba vandeniu.
 
Pereinant šviesai iš optiškai retesnės į optiškai tankesnę aplinką, kritimo kampas yra didesnis už lūžimo kampą. Ir atvirkščiai - – iš optiškai tankesnės į optiškai retesnę - – kritimo kampas mažesnis už lūžio kampą.
 
Snelio dėsnį eksperimentiškai nustatė W. Snell [[1621]] m., o teoriškai jį įrodė [[Renė Dekartas]] [[1630]] m.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Fizikos istorija.'' Vilnius: Inforastras, 2002, 237 p. ISBN 9955-9578-0-8.</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{optika-stub}}