Heinrich Isaac: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nieko nežinoma apie Henriko Izako gimimo aplinkybes ir jaunystę. Spėjama, kad jis gimė apie 1450  m. Pietų Nyderlanduose, tikriausiai [[Brabantas|Brabante]]. Pirmieji jo muzikos užrašymai datuojami apie 1470-ųjų vidurį, tačiau pirmasis dokumentuotas liudijimas yra tik iš 1484  m., kada jis dokumentuotas dainininku [[Insbrukas|Insbruko]] kunigaikščio Zigmanto Habsburgo dvare. Spėjama, kad iš Insbruko 1485  m. jį persiviliojo faktinis tuometinis Florencijos valdytojas [[Lorencas Medičis Puikusis]]. Florencijoje Izakas dainavo, buvo vargonininku ir mokė muzikos Lorenco šeimos vaikus. Tikrą Izako padėtį pas Lorencą maskuoja tai, kad tuo metu Florencijoje dirbo kitas vargonininkas Izakas. Henrikas Izakas dainavo [[Santa Maria del Fiore]] ir [[Santissima Annunziata]] bažnyčiose.

Nežinoma, kada Henrikas vedė florentietę. Spėjama, kad vedybas suorganizavo [[Lorencas Medičis Puikusis]]. 1494  m. Medičiai buvo išvaryti iš Florencijos. Tolimesnės Izako gyvenimo aplinkybės neaiškios. Žinoma, kad 1497  m. jis pradėjo rašyti muziką imperatoriui [[Maksimilijonas I|Maksimilijonui]] I-ajam. Buvo patvirtintas oficialiu dvaro kompozitoriumi. Spėjama, kad jis gyveno [[Viena|Vienoje]]. Kitu vertinimu, Izakas dažnai keliavo pas užsakovus, po Vokietiją, tačiau visgi nuolatinė jo gyvenamoji vieta buvo Florencijoje, kur jis tapo miesto piliečiu ir turėjo nuosavybės. Kita aplinkybė, nebūdinga to meto dainininkams, buvo ta, kad jis buvo vedęs. Garsiame laiške [[Ferara|Feraros]] hercogui Ercole d’Este 1502  m. hercogo patarėjas mini, kad pasamdyti Izaką kainuotų 120 dukatų, o Žoskeną Deprė - – 200. Kad Izakas noriau kuria muziką ir, nors [[Žoskenas Deprė]] kuria geriau, tačiau kuria tik, kada jis pats nori. Spėjama, kad Henrikas visgi tiesiogiai nekonkuravo su Žoskenu dėl posto Feraroje, o laiške minimas tik rekomendacinis sulyginimas.

1506  m. pasirodė pirmas Henriko Izako [[mišios|mišių]] leidimas. 1508  m. [[Konstanca|Konstancos]] katedra užsakė Henrikui parašyti pilną ciklą muzikos sekmadieninėms [[Proprijos|proprijoms]] − bažnytinėms apeigoms. Šis ciklas tapo pirmuoju pilnu tokiu leidiniu. Jį užbaigė Henriko Izako mokinys Ludwig Senfl. Visas, trijų knygų leidimas „''Choralis Constantinus''“ buvo išleistas 1550-55 metais. 1512  m. Izakas Florencijoje persikraustė į mažesnį namą ir daugiau nebepaliko miesto. Žinomi trys Izako testamentai. Paskutiniu jis dovanojo 5 aukso [[florinas|florinų]] sumą Šv. Barboros bendruomenei, bei užsakė laikyti mišias už jo vėlę 10 metų po mirties. Henrikas Izakas mirė 1517  m. kovo 26 d., palaidotas Santa Ma­ria del Ser­vi bažnyčioje Florencijoje. Jo žmona gyveno iki 1530  m.

Henrikas Izakas buvo gana universaliu kompozitoriumi, rašė tiek flamandiškoje, tiek vokiškoje tradicijoje. Jo polifoninės muzikos melodijos lėtesnės ir labiau ištęstos nei Žoskeno Deprė. Pastarasis dažniausiai taikydavo griežtą 4 balsų komponavimą ir jų atskirtį. Izakas savo muzikoje balsų skaičių praplėsdavo iki 5-6. Ilgą laiką muzikos istorijoje Izakas buvo Žoskeno Deprė šešėlyje tarp to meto kompozitorių buvo Žoskeno šešėlyje. Tik XX a. pabaigoje padaugėjo jo gyvenimo tyrinėjimų. Tikslesnis Izako kūrinių skaičius nenustatytas. Jis galėjo būti parašęs apie 40 mišių, apie 100 proprijų. Parašė apie 50 motetų, apie 100 pasaulietinių ir instrumentinių kūrinių, kurių svarbiausi buvo italų [[frotola|frotolos]] tipo. Tikriausiai žinomiausiaisŽinomiausiais Izako kūriniais įvardijami: [[mišios]] „''Missa de Apostolis''“ ir vokiškos tradicijos daina „''Innsbruck, ich muss dich lassen''“.