Voiničiaus rankraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas: es:Manuscrito Voynich yra buvęs pavyzdiniu straipsniu; smulkūs taisymai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
Tolimesnius 200 metų knygos likimas nežinomas. Tikėtina, kad ji su kitais Kircherio darbais buvo saugoma Romos kolegijos bibliotekoje. [[1870]] m. [[Viktoras Emanuelis II|Viktorui Emanueliui II]] užėmus Romą, bibliotekoje saugomi darbai buvo greitai pergabenti į universiteto bendradarbių bibliotekas. Voinyčiaus rankraštį su kitais Kircherio darbais greičiausiai pasiėmė jėzuitų rektorius Petrusas Beksas (išlikęs jo [[ekslibrisas]]). Vėliau Bekso biblioteka perkelta į Mondragono vilą prie Romos.
 
[[1912]] m. Romos kolegija išgyveno finansinius nepriteklius, todėl ryžosi parduoti dalį savo kolekcijos. Vilfredas Voinyčius nusipirko ~30 rankraščių, tarp kurių ir šį paslaptingą kūrinį, vėliau pavadintą jo vardu. Po Vonyčiaus mirties [[1961]] 1930 m. knyga atiteko jo našlei [[Etelė Lilijan Voinyč|Etelei Lilijan Voinyč]], tada knygų prekeiviui Hensui Krausui. Šis neradęs pirkėjų knygai [[1969]] m. ją padovanojo Jeilio universitetui.
 
== Autorius ==