Virškinimo sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Virškinimo organų sistema''' – visuma organų, dalyvaujančių maisto paėmime, rijime, smulkinime, virškinime, maisto medžiagų įsiurbime ir virškinimo atliekų šalinime. Šiai sistemai taip pat priskiriamas nervinis ir humoralinis išvardintų procesų valdymas.▼
{{tvarkyti}}
▲'''Virškinimo organų sistema'''
== Žmogaus virškinimo sistema ==
[[Vaizdas:Stemplė-Skrandis.JPG|thumb|right|250px|Stemplės perėjimas į skrandį]]
Žmogaus virškinimo sistema prasideda [[burnos ertmė|burnos ertme]]. Maistui esant [[burna|burnoje]], kiti virškinimo organai refleksiškai paruošia toliau jį perdirbti. Iš burnos maisto tyrė patenka į [[stemplė|stemplę]], iš jos
== Šiuolaikinės mitybos problemos ==
Medžiagų apykaita yra nuosekli vykstančių biocheminių grandinių reakcijų ląstelėje, visuma. Reakcijose dalyvauja pradinių medžiagų molekulės, o išsiskiria reakcijos produktai. Viso, kas gyva, pradinė fotosintezės reakcija vyksta ląstelės chloroplaste. Gyvieji organizmai gyvi tol, kol iš aplinkos ima medžiagas, jas perdirba supanašindami į savąsias, pasisavina iš jų energiją, atstato suirusius ląstelių organoidus, o į aplinką išskiria medžiagų apykaitos produktus. Šis labai sudėtingas medžiagų skaidymosi sintezės ir energijos virsmų procesas ląstelėse vadinamas medžiagų apykaita. Dėl sudėtingų biocheminių reakcijų medžiagų apykaita vykdo dvi funkcijas:
1) statybinę,
2) energetinę.
Apykaitos procesai skirstomi į du vienas po kito vykstančius procesus: išorinį (medžiagų pasisavinimas iš aplinkos ir jų išskyrimas į aplinką), vidinį (biocheminiai veiksmai ląstelėje).
Medžiagų ir energijos apykaitos sudedamosios dalys:
1) mityba,
2) kvėpavimas,
3) kraujotaka,
4) šlapimo išskyrimas.
Šiuolaikinės mitybos problemas itin įtakoja per pastaruosius dešimtmečius gerokai pasikeitusios žmogaus darbo ir buities sąlygos. Kasdien daugėja žmogų pavaduojančios technikos, ji nuolat tobulėja. Todėl žmogus sunaudoja vis mažiau energijos, vis daugiau laiko praleidžia sėdėdamas prie televizoriaus, automobiliuose, kavinėse ir panašiai. Taigi energijos žmogui dabar reikia mažiau nei tuomet, kai jam tekdavo sunkiai fiziškai dirbti, o maistas, iš kurio tos energijos semiamasi, tapo kaloringesnis. Gaminama ir suvartojama daugiau rafinuotų (išgrynintų) maisto produktų. Rafinuotas maistas teikia žmogaus organizmui daugiau energijos nei natūralus, bet jis turi labai mažai arba visai neturi vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Kur kas daugiau suvartojama cukraus ir gyvulinių riebalų. Anksčiau kaloringus pyragus, pyragaičius ir tortus žmonės valgydavo tik per šventes, o dabar jais mėgaujamasi kada panorėjus. Žodžiu, dabartinėmis sąlygomis energijos sunaudojama mažiau, o gaunama daugiau. Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda yra ta, kad jis atitolę nuo gamtos, pamiršęs jos dėsnius ir galias. Žmogus pats sukūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą, vartoja sintetinius vaistus. Didžiulę žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Jis valgo per daug, per dažnai, vartoja per daug gyvulinės kilmės maisto produktų. Nenatūralus maistas yra nevertingas. Po ilgo terminio apdorojimo jame lieka tik nereikalingos kalorijos. Toks maistas neteikia organizmui jokios naudos, atvirkščiai- jis organizmui yra žalingas, nes jam virškinti naudojama brangi organizmo gyvybinė energija. Be to, organizme lieka visokių šlakų (
== Pagrindinės virškinimo organų sistemos funkcija
[[
# Maisto paėmimas ir mechaniškas susmulkinimas
# Transportinė funkcija
# Cheminis maisto medžiagų skaidymas, kurį atlieka fermentai, t.y. virškinimas. Šis procesas prasideda jau burnos ertmėje, kur seilių [[fermentai]] šiek tiek suskaido angliavandenius; baltymų virškinimas prasideda skrandyje, toliau pagrindinis virškinimo procesas vyksta pradinėje plonosios žarnos dalyje
▲#Maisto paėmimas ir mechaniškas susmulkinimas - kramtymas. Tai atliekama pradinėje virškinimo organų sistemos dalyje - burnos ertmėje, tiesiogiai dalyvaujant dantims, lūpoms, žandams, kramtymo raumenims, liežuviui. Pastarasis kartu dar yra ir skonio jutimo organas. Taip pat yra svarbi ir kietojo gomurio ir seilių liaukų funkcija.
# Suvirškintų dalelių ir kitų medžiagų rezorbcija, arba įsiurbimas, pro žarnos epitelį į kraują (monosacharidai, aminorūgštys) arba į limą (riebalų skaidyo produktai). Įsiurbimas daugiausia vyksta plonojoje ir storojoje žarnoje, bet gali vykti ir burnos ertmėje bei skrandyje
▲#Transportinė funkcija - burnos ertmėje paruoštas maisto kąsnis yra nuryjamas, rykle ir stemple keliauja į skrandį. Tai yra aktyvus procesas, vykstantis dėl šių organų sienos raumenų koordinuoto susitraukimo ir atsipalaidavimo. Tą pačią transportinę funkciją atlieka ir kitos virškinimo sistemos dalys: pakaitomis susitraukinėjant atskirų kanalo segmentų sienos žiediniams bei išilginiams raumenims virškinama masę yra stumiama tolyn visu kanalu. Tai peristaltiniai judesiai, kuriuos reguliuoja autonominė [[nervų sistema]] . Turinio judėjimui yra svarbus gleivinės liaukų išskiriamas sekretas, pavyzdžiui, seilės reikalingos ryti.
# Šalinimo funkcija. Storojoje žarnoje iš likusių nesuvirškintų ar nerezorbuotų medžiagų formuojasi išmatos, kurios pro išeinamąją angą iš tiesiosios žarnos pašalinamos išorėn. Kai kurios medžiagos iš organizmo vidinės terpės gali būti išskiriamos pro gleivinės epitelį į organų ertmę; su tulžimi yra šalinami tulžies pigmentai
▲#Cheminis maisto medžiagų skaidymas, kurį atlieka fermentai, t.y. virškinimas. Šis procesas prasideda jau burnos ertmėje, kur seilių [[fermentai]] šiek tiek suskaido angliavandenius; baltymų virškinimas prasideda skrandyje, toliau pagrindinis virškinimo procesas vyksta pradinėje plonosios žarnos dalyje - dvylikapirštėje žarnoje, kur veikia kasos ir žarnos sulčių fermentai, kepenų gaminam tulžis, reikalinga riebalams virškinti, Maisto medžiagų polimerinės molekulės plonojoje žarnoje suskaidomos iki monomerų, riebalai - iki riebalų rūgščių, monoglicerolio, cholesterolio.
# Apsauginė funkcija
▲#Suvirškintų dalelių ir kitų medžiagų rezorbcija, arba įsiurbimas, pro žarnos epitelį į kraują (monosacharidai, aminorūgštys) arba į limą (riebalų skaidyo produktai). Įsiurbimas daugiausia vyksta plonojoje ir storojoje žarnoje, bet gali vykti ir burnos ertmėje bei skrandyje - tų medžiagų, kurios gali būti įsiurbiamos ir neskaidytos chemiškai, pavyzdžiui, vandens, mineralinių medžiagų, kai kurių nesudėtingų organinių junginių, vaistų ir kt. Svarbus su rezorbcine funkcija susijęs morfologinis - funkcinis virškinimo sistemos elementas yra kepenų vartų kraujotaka - visas veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo sistemos organų su juose rezorbuotomis medžiagomis iš pradžių pro vartų veną patenka į kepenis ir tik jas perėjęs yra gražinamas į sisteminę kraujotaką.
# Reguliacinė funkcija
▲#Šalinimo funkcija. Storojoje žarnoje iš likusių nesuvirškintų ar nerezorbuotų medžiagų formuojasi išmatos, kurios pro išeinamąją angą iš tiesiosios žarnos pašalinamos išorėn. Kai kurios medžiagos iš organizmo vidinės terpės gali būti išskiriamos pro gleivinės epitelį į organų ertmę; su tulžimi yra šalinami tulžies pigmentai - hemoglobino apykaitos produktai.
# Bendras visų žinduolių ir kitų stuburinių gyvūnų, kvėpuojančių plaučiais, požymis yra tas, kad embrione iš virškinimo sistemos priekinės dalies vystosi kvėpavimo organų sistema: iš ryklės priekinės sienos susidaro visi apatiniai kvėpavimo takai ir plaučiai, o nosies ertmė ir burnos ertmė
▲#Apsauginė funkcija - daugelio organų gleivinė yra apsauginę funkciją atliekančio limfoidinio audinio sankaupų limfoidiniai folikulai; jų daugiau yra ryklės srityje, plonojoje ir storojoje žarnoje, kirmėlinėje ataugoje. Gleivinės sekrete yra lizocimo, imunoglobulinų, kuriuos gamina limfoidinio audinio limfocitai. Gleivinės epitelis yra ir fizinis barjeras tarp išorinės aplinkos ir organizmo vidinės terpės.
# Virškinimo trakto spindyje, ypač gausiai
▲#Reguliacinė funkcija - žarnos sienelėse gaminami įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai, vadinamieji virškinimo hormonai, kurių dauguma yra polipeptidai, reguliuojantys konkrečių organų veiklą - sekreciją ir motoriką. Ši žarnos sienos peptiderginių ląstelių, gaminančių hotmonus, visuma yra vadinama enteroendokrinine sistema. Kasa gamina hormonus - insuliną, gliukagoną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir kituose organizmo audiniuose. Labai sudėtinga ir įvairi yra kepenų funkcija, nes jos gamina daug viso organizmo funkcionavimui gyvybiškai reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, kraujo plazmos baltymus, krešumo faktorius. Vaisiaus kepenys atlieka ir kraujodaros funkciją - gamina kraujo elementus.
▲#Bendras visų žinduolių ir kitų stuburinių gyvūnų, kvėpuojančių plaučiais, požymis yra tas, kad embrione iš virškinimo sistemos priekinės dalies vystosi kvėpavimo organų sistema: iš ryklės priekinės sienos susidaro visi apatiniai kvėpavimo takai ir plaučiai, o nosies ertmė ir burnos ertmė - iš vienos bendros užuomazgos, todėl viršutinė virškinimo sistemos dalis, burnos ertmė, gali atlikti ir viršutinių kvėpavimo takų funkciją, o tai kartu reikalinga artikuliuotai kalbai.
▲#Virškinimo trakto spindyje, ypač gausiai - storojoje žarnoje, tirpsta daug mikroorganizmų - bakterijų, grybelių, tarp kurių ir organizmo susidaro simbiozės santykiai.
== Virškinimo organų sienos sandara ==
Dauguma virškinimo sistemos organų yra tuščiaviduriai
Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė, o ją
Epitelinės ląstelės sudaro įvairias gleivinės liaukas. Liaukos gali būti vienaląstės, tai yra specializuotos epitelinės ląstelės pačiame epitelyje. Kitos liaukos yra daugialąstės, išsidėsčiusio gleivinės gilumoje ir latakais susisiekiančios su organo spindžiu. Tai yra egzokrininės, arba išorinės sekrecijos, liaukos. Pagal histologinius požymius jos dar yra skirstomos į vamzdines ir pūslelines. Gaminamo sekreto pobūdis priklauso nuo konkretaus organo. Kai kurios ląstelės atlieka endokirninę funkciją
Po epiteliu gulinti savoji gleivinės plokštelė yra sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio, kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių skaidulų ir kitų elementų. Tai storesnis sluoksnis, kuris sudaro pagrindinę gleivinės dalį, kartu jis maitina neturintį kraujagyslių epitelį.
Raumeninė gleivinės plokštelė
Pogleivis
[[Gleivinė]] yra minkšta, drėgnu, įvairiai raukšlėtu paviršiumi
== Virškinimo organų sistemos sklaida ==
Virškinimo sistemos raida yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug skirtingų užuomazgų. Per trečiąją embriono vystymosi savaitę iš trynio maišo stogo susiformuoja išilgai kūno einanti pirminė žarna, kuri kartu su chorda ir nerviniu vamzdeliu sudaro pirminį ašinių organų kompleksą. Pirminė žarna formuojasi iš dviejų gemalinių lapelių: iš endodermos vystosi būsimasis virškinimo trakto epitelis, o iš dalies nesegmentuotos mezodermos susidaro likusi, didesnioji sienos dalis
Pačią pirminę žarną galima skirstyti į tris dalis:
* priekinę žarną;
* vidurinę žarną;
* užpakalinę žarną.
Iš priekinės žarnos toliau formuojasi nedidelė dalis burnos ertės, ryklė, stemplė, skrandis, pradinė dvylikapirštės žarnos dalis iki nusileidžiančios dalies imtinai, kasa, kepenys su tulžies pūsle ir [[tulžies latakų sistema]]. Iš vidurinės susidaro dvylikapirštės žarnos dalis, esanti distaliau nuo didžiojo spenelio, tuščioji ir klubinės žarnos, storosios žarnos dalis
== Kitų gyvūnų virškinimo sistema ==
Aukščiau aprašyta žmogaus virškinimo sistema. Kitų [[gyvūnai|gyvūnų]] virškinimo sistemų bendra sandara gali gana stipriai skirtis.
[[nariuotakojai|Nariuotakojų]] virškinimo sistema prasideda [[burnos aparatas|burnos aparatu]] (pakitusios galūnės, prilaikančios, smulkinančios ir padedančios nuryti maistą).
Paukščiai turi pakitusią burną ([[snapas]], prarasti [[dantys]] ir kramtymo funkcija), [[gūžys|gūžį]] (praplatėjusi stemplės dalis).
Žolėdžių ir kitų gyvūnų, mintančių [[celiuliozė]]s daug turinčiu maistu, virškinimo sistemos pasižymi vienu ar keliais ypatumais:
* [[Simbiozinis virškinimas]]
* Ilgas žarnynas
* Didelė [[akloji žarna]]
* Sudėtinis daug skyrių turintis skrandis ir [[atrajojimas]]
Nemažai gyvūnų minta specifiniu maistu, todėl jų virškinimo sistema gamina specifinius [[fermentai|fermentus]]. Pvz., keratinu mintantys gyvūnai (odgraužiai, kambario dulkių erkės, drabužinės kandys), vašku mintantys vaškiniai ugniukai ir t. t.
{{Žmogaus anatomija|Virškinimo sistema}}
▲{{Commons|Category:Digestive system|no=T}}
[[Kategorija:Virškinimo sistema| ]]
|