Krymo totoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S panaikinta Kategorija:Tiurkai; įtraukta Kategorija:Totoriai naudojant HotCat
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26:
Rusijos-Turkijos karas [[1768]]–[[1774]] m. baigėsi rusų pergale ir Küçük Kaynarca sutartimi (1774 m.) Krymas tapo nepriklausomas, turkai atsisakė teisės jį saugoti. Po politinių neramumų Kryme, per kuriuos totoriai ir turkai pažeidė sutartį, Rusija irgi pažeidė sutartį ir prijungė Krymą [[1783]] m. Po prijungimo dėl slavų kolonistų spaudimo Krymo totoriai pradėjo keltis į Osmanų imperiją emigracijos bangomis. Emigraciją sukėlė [[Krymo karas]] [[1853]]–1856 m., [[1860]]–[[1863]] m. įstatymai, Rusijos-Turkijos karas [[1877]]–[[1878]] m. Iš 300 tūkst. Krymo totorių emigravo 200 tūkst.<ref>[http://monderusse.revues.org/docannexe1800.html „''Hijra'' and Forced Migration from Nineteenth-Century Russia to the Ottoman Empire“], by [[Bryan Glynn Williams]], ''Cahiers du Monde russe'', 41/1, 2000, pp. 79-108.</ref> Daug totorių emigracijos metu žuvo, nuskendo Juodojoje jūroje. Dabar tų emigrantų palikuonys gyvena Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje.
 
Ismail Gasprinski ([[1851]]–[[1914]] m.) buvo žinomas Krymo totorių intelektualas, kurio pastangos padėjo pagrindus musulmonų kultūros modernizavimui ir totorių tautinės savimonės atsiradimui. Dvikalbis Krymo totorių-rusų laikraštis Terciman-Perevodchik, kurį jis leido [[1883]]–[[1914]] m., buvo priemonė pažadinti visų turkiškai kalbančių Rusijos imperijos gyventojų savimonę. Jo Naujo Metodo mokyklos, kurių Kryme buvo 350, padėjo formuoti elitą. Po [[Rusijos revoliucija|Rusijos revoliucijos]] šis naujas elitas, kuriam priklausė Noman Çelebicihan ir Cafer Seydamet, paskelbė pirmą musulmonišką respubliką pasaulyje [[Krymo liaudies respublika|Krymo Liaudies respubliką]] [[1917]] m. [[gruodžio 26]] d. Tačiau respubliką užėmė bolševikai 1918 m. sausį.
 
Per Stalino [[Didysis valymas|Didįjį valymą]] buvo įkalinti ar nužudyti tokie totorių intelektualai kaip Veli Ibraimov ir Bekir Çoban-zade ([[1893]]–[[1937]] m.).