Gvinedo karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 53:
'''Gvinedo karalystė''' ({{cy|Teyrnas Gwynedd}}) – viena iš [[keltai|keltų]] viduramžių [[Velsas|Velso]] karalysčių. Tradicinė Gvinedo teritorija – šalies šiaurės vakarai, tarp [[Divi]] ir [[Di (upė)|Di]] upių ir aplink Snoudoniją ({{cy|Yr Eryri}}), o taip pat [[Аnglsi]] ({{cy|Ynys Môn}}) sala. Gvinedo valdovai, kaip antai [[Mailgunas ap Kadvalionas]], [[Grifidas ap Livelinas]], [[Ovainas Gvinedas]], [[Livelinas ap Iorvertas]] ir [[Livelinas ap Grifidas]], tradiciškai vaidino pagrindinį vaidmenį tarp Velso valdovų. Geografinės sąlygos, kaip kad nuošalios kalnuotos vietovės, trukdė Anglijos karaliams efektyviai taikyti užkariavimo politiką. [[Kunedas ap Edernas|Kunedo ap Ederno]] garbei Gvinedo karaliaus dinastija dažnai vadinama Kunedo dinastija, o vyriausia šaka, kurios ištakos prasideda nuo [[Anaraudas ap Rodri|Anaraudo ap Rodri]], vadinosi [[Aberfrau]] valdovų linija (nors jų sostinė ne visada buvo būtent Aberfrau).
 
[[XIII]] аmžiaus pradžioje Livelinsas Didysis karalystės centrą padarė regioną prie [[Airijos jūra|Airijos jūros]] nuo [[Bangoras (Velsas)[|Bangoro]] iki [[Konui]]: karališka rezinencija buvo įsikūrus [[Gart-Kelinas|Gart-Keline]] ant [[Menai]] sąsiaurio kranto. Prieš Gart-Keliną, ant kranto Anglsi, buvo svarbus prekybos uostas Lanvaisas.
{{Commonscat|Kingdom of Gwynedd}}