Inkstas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
Žmogaus inkstai yra raudonai [[ruda|rudi]], pupelės formos, išsidėstę [[pilvo ertmė]]je, abipus [[stuburas|stuburo]], tuoj po [[diafragma]] ({{la|musculus phrenicus}}). Dešinysis yra truputį žemiau dėl [[kepenys|kepenų]] padėties. Inksto ilgis 10-12 cm, plotis 5-6 cm, storis 3-4 cm. Masė – nuo 120 iki 200 g. Inkstas yra suplokštėjęs strėline kryptimi. Jo spalvą lemia žievė, kuri matoma per ploną inksto kapsulę. Organo spalva kinta pagal žievės kraujagyslių prisipildymą krauju.
 
Inkstus nuo sutrenkimo saugo iš visų pusių gaubiantis [[riebalinis audinys]] – '''inksto kapsulė''' (''{{la|capsula adiposa''}}). Jie yra pagrindiniai organai, atliekantys [[ekskrecija|ekskreciją]] – iš kraujo pašalina [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitos]] produktus, reguliuoja organizmo [[skystis|skysčių]] sudėtį bei kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Susidaręs [[šlapimas]] teka į taureles, geldeles, [[šlapimtakis|šlapimtakiu]] į [[šlapimo pūslė|šlapimo pūslę]], o iš jos pro [[šlaplė|šlaplę]] pasišalina lauk.
 
== Embriologija ==